Po pernai metų rekordiškai didelių sąskaitų  šildymą Lietuvos gyventojai tikėjosi, jog ši žiema leis sutaupyti. Visgi, gerų žinių nėra – ekspertai įspėja, jog kainos bus dar didesnės. Ar žinote, jog daugiausiai moka gyventojai, kurie gyvena energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie „išleidžia“ didžiąją dalį šilumos?

 Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo.

 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius pasakoja, jog šiuo metu šalyje biokuras su komunalinėmis atliekomis sudaro apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų, dar 20 proc. sudaro gamtinės dujos. Būtent vis didesnė šildymui naudojamo biokuro dalis lėmė iki šios žiemos kritusias šildymo kainas, kurios pradėjo kilti pernai metų vasarą, taip išaugindamos ir miestų šildymo kainą.

„Jeigu dar 2020/2021 m. žiemą vidutinę šildymo kaina siekė apie 4-5 centus už kWh, praėjusį sezoną ji kilo iki 8 centų už kWh. Tam įtakos turėjo Rusijos ruošimasis karui, dirbtinai sukėlus dujų trūkumą. Ėmus kilti dujų kainoms, atitinkamai dėl išaugusios paklausos biokurą pabrangino ir jo gamintojai. Tikėtina, kad šie pokyčiai nėra visam laikui, o ilgainiui, grįšime prie 2020/2021 m. sezono lygio. Tačiau artimiausia perspektyva rodo, kad šiluma šią žiemą brangs apie 10-20 proc., lyginant su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu“, – sako V. Lukoševičius.

 Anot pašnekovo, labiausiai išaugusias kainas pajautė tų miestų ir miestelių gyventojai, kurių centriniam šildymui yra sunaudojama didelė dalis dujų bei tie, kurie gyvena energiškai neefektyviuose daugiabučiuose.

 „Žinoma, galutinės šildymo sąskaitos (EUR/mėn) priklauso ir nuo būsto energinio efektyvumo ir to, ar jis yra senas, ar renovuotas. Akivaizdu, kad naujų pastatų ir renovuotų daugiabučių gyventojai, gyvenantys tame pačiame mieste ir esant vienodai šilumos vieneto kainai, už šildymą moka kelis kartus mažiau, negu žmonės, gyvenantys visiškai neatnaujintame, sovietinių laikų daugiabutyje“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.

 Ieškant sprendimų, kaip šalyje sumažinti augančias šildymo kainas, tiek valstybė, tiek Lietuvos šilumos tiekėjai imasi trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių.

 Trumpalaikės apima valstybės taikomas kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams ir pastaruoju metu išplėstą gavėjų ratą. Ilgalaikės – per paskutinius metus buvo atnaujinti šilumos tiekimo vamzdynai ir šildymui stengiamasi naudoti biokurą, o ne brangų iškastinį kurą.

 Renovacija nepraranda susidomėjimo

 Kita ilgalaikė priemonė, kurią gali rinktis gyventojai, norėdami sumažinti sąskaitas ir nejausti tokio didelio streso artėjant šildymo sezonui – daugiabučio renovacija. Panašu, jog laikui bėgant vis daugiau šalies gyventojų supranta to naudą.

 Anot V. Lukoševičiaus, energijos vartojimo mažinimas ir daugiabučių renovavimas – vienas iš efektyviausių būdų tapti atsparesniems šildymo kainų šuoliams.

„Akivaizdu, kad jeigu anksčiau būtume renovavę visus daugiabučius, šiandien juose gyvenantys žmonės nejustų tokio galvos skausmo, nepaisant to, kad miestai vis dar šildomi dujų pagrindu. Labiausiai skatiname kvartalinę renovaciją, nes atnaujinant pastatus tokiu būdu, šilumostiekėjai gali žengti koja kojon su modernizuotomis teritorijomis ir tiesti mažesnio diametro vamzdžius, atsisakyti dalies katilų bei tokiu būdu užtikrinti optimalų šilumos tiekimą.

 Taip pat džiaugiamės ir vis aktyvesne mažąja renovacija, kurios metu atnaujinamos ir subalansuojamos pastatų šilumos sistemos, šilumos punktai. Ji leidžia su mažesnėmis investicijomis pasiekti gan ženklius šilumos sutaupymus ir kokybišką šildymą daugiabutyje“, – sako ekspertas.

Šaltinis: www.priekavos.lt