Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios šilumos sąskaitos už vasarį bus vidutiniškai 28 proc. mažesnės nei 2023 metų vasarį ir apie 32 proc. mažesnės nei šių metų sausį.

Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė +2,3⁰C šilumos, prieš metus buvo vėsiau -0,2⁰C šalčio, o štai šį sausį vidutinė temperatūra buvo nukritusi -4,1⁰C šalčio. Dėl švelnesnių orų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose buvo suvartota vidutiniškai 14 proc. mažiau šilumos nei 2023-ųjų vasarį. Šilumos sąskaitų dydį papildomai amortizavo vidutiniškai apie 14 proc. per metus nukritusi šilumos kaina, todėl galutiniai mokėjimai už šildymą bus trečdaliu mažesni. Lyginant su gerokai atšiauresniu ir ilgesniu šių metų sausiu, šį vasarį pastatų šildymo poreikis sumažėjo net apie 30 proc., o vidutinė šilumos kaina Lietuvoje nežymiai mažėjo dar apie 2 proc. Atskiruose miestuose ir skirtinguose pastatuose šis pokytis gali reikšmingai skirtis nuo vidurkio, nes miestams nustatomos skirtingos šilumos kainos, o kiekviename pastatuose sąskaitos dydį lemia faktinis šilumos suvartojimas.

60 m² ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis apie 78 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1050 kWh (18 kWh/ m²) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1218 kWh (20 kWh/m²), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 105 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti gyventojai išleido 114 eurų.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 m²ploto butų šildymui šių metų vasarį vidutiniškai suvartota apie 426 kWh (7,1 kWh/m²). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 32 eurai.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 1446 kWh šilumos (24 kWh/ m².). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 108 eurus. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita siekė 147 eurus, šildymui buvo suvartota 1704 kWh (28 kWh/m²) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti buvo išleista 159 eurai.

Čia pateikti vidutiniai dydžiai pastatų grupėms, o atskiruose miestuose ir pastatuose gali reikšmingai skirtis. 

Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto toliau kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bei kompensuojamos būsto šildymo išlaidos sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams.  Vidutinė šilumos  kaina Lietuvoje 2024 m. vasarį buvo 7,47 ct/kWh, prieš metus siekė 8,65 ct/kWh be PVM. Daugiausiai šilumos kainų dydį lemia gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Biokuras išlieka pigesnis už gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro  dalis  didžiausia, šilumos kainos yra mažesnės.

Didžiausią poveikį galutinėms šildymo išlaidoms daro energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.