Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios lapkričio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 18 proc. mažesnės nei 2022-ųjų lapkritį. Dėl nežymiai žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį lapkritį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 4 proc. daugiau šilumos. Bet dėl beveik 22 proc. sumažėjusios šilumos kainos, galutiniai mokėjimai už šilumą bus reikšmingai mažesni nei prieš metus.

Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +2,1 ⁰C, o 2022 metų lapkričio mėnesį vidutinė temperatūra buvo  +2,8 ⁰C. Tipinio 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, už šių metų lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai išleis 79 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1038 kWh (17,3 kWh/m²) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1008 kWh (16,8 kWh/m²) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 98 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui lapkritį vidutiniškai suvartota apie 384 kWh (6,4 kWh/m²) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir sudaro apie 29 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui lapkritį reikėjo vidutiniškai apie 1446 kWh šilumos (24,1 kWh/m²), o šildymo sąskaitos čia sieks  apie 110 eurus. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita siekė 135 eurus, šildymui buvo suvartota 1386 kWh (23,1 kWh/m²) šilumos.

Šį šildymo sezoną gyventojams iš valstybės biudžeto toliau kompensuojamas 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Vidutinė šilumos vieneto kaina Lietuvoje šį lapkritį buvo 7,6 ct/kWh be PVM. Prieš metus siekė 9,7 ct/kWh be PVM. Daugiausiai šilumos kainų dydį lemia gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kainos energijos išteklių biržose. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka apie 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuro  dalis  didžiausia, šilumos kainos yra mažesnės. Lapkritį brango ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodama šiluma (https://www.vert.lt/siluma/Puslapiai/perkamos-silumos-kaina-pagal-tiekejus.aspx).

Stebima tendencija, kad mažesniuose miestuose ar miesteliuose santykinai didesnė pastovioji dedamoji šilumos kainoje, todėl čia kainų lygi aukštesnis. Galutinei šilumos kainai konkretų mėnesį įtakos turi jos perskaičiavimo grafikas ir faktinė kuro struktūra. Dėl šių priežasčių šilumos vieneto kaina (ct/kWh) atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų.

Statistika rodo, kad didžiausią poveikį galutinėms šildymo išlaidoms daro energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems šalies gyventojams. Kad sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinių išmokų skyrių. Šilumos tiekėjas, gavęs informaciją apie priimtą sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoja kompensacijos dydį ir jį pritaiko einamojo mėnesio sąskaitoje.  Daugiau informacijos https://www.spis.lt/skaiciuokles/bustosildymoislaidukompensacijos

Daugiau informacijos: LŠTA 2023-12-07 d. pranešimas