2021 m. gruodžio 2 d., Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios lapkričio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą vidutiniškai bus apie 55 proc didesnės nei 2020-ųjų lapkritį.

Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie +4,3 ⁰C šilumos, 2020 metų lapkričio mėnesį – apie +5,3 ⁰C šilumos. Dėl žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį lapkritį  daugiabučiuose buvo suvartota apie 10 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Tačiau mokėjimų už šilumą dydį labiausiai lėmė vidutiniškai 45 proc. padidėjusi šilumos kaina dėl pabrangusio kuro.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų lapkričio mėnesį vidutiniškai išleis 59 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 930 kWh (15,5 kWh/kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 876 kWh (14,6 kWh/kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 38 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų lapkritį vidutiniškai suvartota apie 342 kWh (5,7 kWh/kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi ir sudaro apie 22 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui lapkritį reikėjo vidutiniškai apie 1266 kWh šilumos (21,1 kWh/kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 80 eurų.

Šį lapkritį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,3 ct/kWh, o prieš metus – 4,3 ct/kWh su 9 % PVM. Šilumos kainų šuolį lėmė ženkliai išaugę gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje. Palyginimui, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šią savaitę patvirtino gamtinių dujų ir elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams: nuo 2022 metų gamtinės dujos šildymui, įskaitant ir pastoviąją mokėjimų dalį  kainuos apie 7-8 ct/kWh, o elektra 16,7 ct/kWh. Pridėjus dar ir įrenginių kaštus bei eksploatavimo sąnaudas, kaip kad yra įskaičiuota į centralizuotai tiekiamą šilumą, akivaizdu, kad pastarasis apsirūpinimo šiluma būdas yra pigesnis už alternatyvas. Be to, centralizuotai tiekiamai šilumai gaminti sunaudojama 75 % atsinaujinančių išteklių, todėl ji yra „žalia“, o gamtinės dujos yra iškastinis kuras, kaip ir didelė dalis kuro, naudojamo elektros gamybai.      

Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki dviejų kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste atskiruose pastatuose gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.

Vyriausybė šiuo metu inicijuoja permainas pastatų šildymo sistemų priežiūroje, siekiant pagerinti ir modernizuoti daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, kad šiluma nebūtų švaistoma, o sąskaitos būtų mažesnės. Tokias viltis suteikia statistiniai šilumos suvartojimo modernizuotuose pastatuose duomenys. Aplinkos ministerija kviečia pasinaudoti valstybės parama daugiabučių šildymo sistemų modernizavimui ir ragina gyventojus ir pastatų valdytojus aktyviau rūpintis šilumos ir pinigų taupymu. Detaliau apie mažosios renovacijos priemonę ČIA.