2021 m. kovo 24 d. AB „Klaipėdos energija” pranešimas.

Žiema šiemet parodė nagučius: gruodį tik pagąsdino, sausį jau trinktelėjo rekordiniais -20 ^oC šalčiais, o vasaris visas buvo šaltas ir žvarbus. Lyginant su pernykščiu, kai 2020 m. vasarį Klaipėdoje laikėsi vidutinė +3,8 ^oC šiluma, šiemet paskutinįjį žiemos mėnesį oro temperatūros vidurkis uostamiestyje krito iki -3,5 ^oC. Šių gamtos pokyčių pasekmė – didesnis šilumos poreikis klaipėdiečių namuose bei dėl to didesni skaičiai šildymo sąskaitų eilutėse.

Pasak centralizuotą šilumą uostamiesčiui tiekiančių energetikų statistikos, išvedus suvartojimo vidurkius, už 2021 m. vasario šildymą 60 m² buto savininkai vidutiniškai mokės 59,46 euro, kai pernai mokėjo 40,31 eurų. Tiesa, lyginant su šiemetiniu sausiu, vasario sąskaitos bus panašios – naujų ir renovuotų namų gyventojams gal net kiek mažesnės, o nerenovuotų – didesnės.

Už lango spaudęs šaltukas dar ryškiau parodė, kurie Klaipėdos namai paruošti mūsų atšiauriam klimatui, o kurie – kiauri kaip rėtis. Mažiausių sąskaitų už šildymą sulauks Baltijos pr. naujos statybos (2020 m.) daugiabučio gyventojai, kuriems 60 m² šildymas per mėnesį kainavo vos 21 eurą. Keliais eurais daugiau šildymo paslaugos atsieis Panevėžio g. 1976 m. statyto ir pilnai renovuoto namo gyventojams. O senamiestyje, Jono g., 1855 m. statyto ir nerenovuoto namo gyventojams tų pačių 60 m² ploto apšildymas vidutiniškai sieks 133 eurus.

„Kai lauke šilta, skirtumas tarp renovuotų ir nerenovuotų namų šilumos suvartojimo nebūna toks ženklus. Bet šalčiausiais mėnesiais iš nerenovuotų namų per nesandarias stogo, langų, sienų konstrukcijas, šiluma tiesiog nestabdomai veržiasi lauk. Ir net maksimaliai padidinus šilumos tiekimą namui, butuose yra gana vėsu“, – pasakojo Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo padalinio vadovas.

Kaip tvirtina būsto energetikos ekspertai, sumažinti šildymo sąskaitas ir gyventi šiltai yra tik vienas būdas – pastato renovacija. Bet koks namo patobulinimas – stogo apšiltinimas, langų pakeitimas, sienų sandarinimas, šildymo sistemos modernizavimas – yra naudingas taupant šilumą.

„Jei gyventojai sutaria, kad norėtų atlikti savo namo renovaciją, rekomenduotume nedelsti ir pradėti nuo šildymo sistemos atnaujinimo. Sienų, stogo apšiltinimo darbai gali vykti bet kuriuo metų laiku, tuo tarpu šildymo sistemas galima sutvarkyti tik tuomet, kai butų nereikia šildyti, tai yra tarpsnyje nuo gegužės iki spalio mėnesių“, – sakė V. Zutkis.

Modernizuojant namo šildymo sistemas galimi bent keli atnaujinimo etapai. Gali būti įrengiamas automatizuotas namo šilumos punktas, kurio davikliai pavasarį ar rudenį, esant permainingai lauko temperatūrai, kai dieną oras sušyla iki +10 ^oC, o naktį atvėsta iki -10 ^oC, iškart reaguoja į pokyčius ir name palaiko vienodą temperatūrą. Vien šis patobulinimas leidžia neperkaitinti patalpų ir savininkams sutaupyti iki 15 proc. išlaidų šilumai. 

Kai atliekama didesnės apimties šildymo sistemų renovacija – įrengiama dvivamzdė arba kolektorinė sistema. Kolektorinė sistema, kurios įrengimas yra brangesnis, leidžia sutaupyti daugiau negu dvivamzdė. Daugiabučių gyventojai, įsirengę atskirus kolektorius kiekvienam butui, gali reguliuoti šildymą pagal poreikius kiekviename kambaryje ir mokėti tik už savo suvartotą šilumą. Taip pat gyventojas gali atjungti šildymą ar karštą vandenį tik savo butui, tuo tarpu kitiems butams šilumos ir karšto vandens tiekimas nenutraukiamas.

Kolektorinėje sistemoje konkrečiam butui įrengti skaitikliai tiksliai išmatuoja suvartotos šilumos energijos bei karšto vandens kiekį. Skaitiklius sumontavus laiptinėje arba bute įrengus nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, gyventojams kyla mažiau rūpesčių dėl šilumos apskaitos, rodmenų deklaravimo. Tai už juos gali padaryti namo inžinerinių sistemų eksploatavimo atsakingas darbuotojas, kuris reikiamą dieną užfiksuos rodmenis ir tiksliai paskirstys bei apskaičiuos šildymo ir paruošto karšto vandens kaštus viso namo gyventojams.

Dar vienas kolektorinės sistemos privalumas, kad jei bute įvyko avarija, o jo šeimininko nepavyksta prisikviesti, atsakingas darbuotojas gali operatyviai laiptinėje esančiame šilumos skyde nutraukti šilumos ir karšto vandens tiekimą avariją sukėlusiam butui.

Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertai, namo renovacija nėra vien tik būdas sutaupyti lėšas šildymui. Tai kartu ir ekologinė misija, leidžianti sumažinti šildymui naudojamo kuro kiekius, o tuo pačiu ir oro, aplinkos taršą. Be to, namo renovacija padidina turto vertę ir prailgina jo tarnavimo laiką.

Daugiau informacijos apie būsto renovaciją ir galimas valstybės paramos priemones skelbiama http://www.betalt.lt/