Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Siekiant klimatui neutralios ekonomikos ES Lietuvai planuoja skirti apie 274 mln. eurų

2020 m. gruodžio 18 d. LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešimas
Europos Sąjungai paskelbus planus iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, Lietuvai iš viso gali būti skirta apie 274 mln. eurų ES paramos. Tam, kad galėtų pasinaudoti šia parama iš ES 2021–2027 metų Teisingos pertvarkos fondo, mūsų šalis turi parengti teritorinį teisingos pertvarkos planą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi projekto, kurį įgyvendinant bus parengtas Lietuvos teritorinis teisingos pertvarkos planas ir kuriam paramą bei ekspertinę pagalbą suteikė Europos Komisija.
Šis Europos Komisijos (EK) finansuojamas projektas bus vykdomas iki 2021 m. gegužės mėn., o tada bus pateikti konkretūs siūlymai dėl Teisingos pertvarkos fondo Lietuvoje valdymo mechanizmo ir labiausiai paveiktų regionų problemų bei poreikių.
„Mūsų ateities ekonomikos pamatas – tvarūs, draugiški aplinkai, mokslu pagrįsti ir inovatyvūs sprendimai, kurie leis šalies ūkiui išlikti konkurencingam ir atspariam. Pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos prireiks didelių investicijų tiek Lietuvai, tiek visai Europai. Siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį pereinamojo laikotarpio poveikį, labai svarbu pasinaudoti įvairių sričių ekspertų pasiūlymais ir visais finansiniais instrumentais“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Rengiant teritorinį teisingos pertvarkos planą, analizuojant ekspertų pateiktą informaciją ir teikiant pasiūlymus bei pastabas dėl šių planų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija suformavo darbo grupę, kurią sudaro atitinkamų nacionalinių institucijų, regionų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų suinteresuotųjų šalių atstovai ir socialiniai ekonominiai partneriai.
„Šis projektas labai svarbus norint paremti Lietuvos pastangas sutelkti Teisingos pertvarkos fondo išteklius ir prisidėti prie bendrų perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos tikslų. Palaikome šias neatidėliotinas Lietuvos iniciatyvas ir esame pasirengę bendradarbiauti su tarptautiniais ir vietos konsultantais tam, kad prisidėtume prie Lietuvos rengiamo plano siekti klimatui neutralaus poveikio. Šį klausimą turime spręsti visi,“ – sako Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo generalinio direktorato vadovas Mario Nava.
Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) rodiklis pramonėje yra vienas didžiausių ES, o perėjimas prie mažai anglies dioksido išskiriančių technologijų turės didelį poveikį daugiausiai ŠESD generuojančioms Lietuvos pramonės šakoms: trąšų ir cemento gamybai bei naftos perdirbimui.
Daugiausiai ŠESD išskiriantys pramonės įrenginiai veikia Kauno, Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Tačiau šie įrenginiai taip pat yra pagrindiniai užimtumo ir pajamų šaltiniai tose savivaldybėse, nes juose tiesiogiai ir netiesiogiai dirba iki 10 proc. darbingo amžiaus asmenų.
Klimato kaitos ir aplinkosaugos uždaviniai dabar yra vienas svarbiausių ES uždavinių, o pagrindinis Žaliojo kurso tikslas yra pasiekti, kad iki 2050 m. ES ekonomika taptų klimatui neutralia – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų lygus nuliui.
Kitos naujienos

Aplinkos ministerija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pristato Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įdiegtus pakeitimus, kurie sudarys galimybę klientams patogiau ir paprasčiau naudotis sistemos paslaugomis.
Kėdainiuose gyvenanti pensininkė Vanda L. šildymui netaupo – į svečius dažnai užsuka anūkės po pamokų, o ir pačiai namuose smagiau, kai nereikia stirti ir daug prisirengti. Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad, sulaukus garbaus amžiaus,
šiluma kaulų tikrai nelaužo.
Ketvirtadienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje saulės energetikos sektoriaus aktualijoms aptarti, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasidžiaugė 2022 m. Europos Sajungoje įdiegta rekordine 41,4 GW saulės energijos galia ir pažymėjo, kad Lietuva taip pat neatsilieka – šiuo metu mūsų šalyje diegiami 2,5 GW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.

Nuo 2023 m. vasario 1 d. nustatyta AB „Panevėžio energija“ vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 8,85 ct/kWh (be PVM). Įvertinus nustatytą šilumos kainą ir geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, karštas vanduo Panevėžio miesto gyventojams kainuos 6,78 euro už kubinį metrą (be PVM). Gyventojams teikiamai šilumai ir karštam vandeniui 9 % pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas yra kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis.