Europos Komisijos bandymai biokuro deginimą prilyginti iškastinio kuro deginimui įvairiuose Europos Komisijos lygmens dokumentuose, kelia susirūpinimą ne tik Lietuvai bet ir kitoms ES valstybėms. Toks biomasės traktavimas prieštarauja nacionaliniams Lietuvos interesams ir neatitinka Lietuvos siekių atsinaujinančių energijos išteklių srityje

Svarstant biomasės klausimus Europos Sąjungos lygmens formatuose Lietuva aktyviai pasisako už tai, kad būtų išlaikytas stabilus ir pozityvus biomasės reguliacinis traktavimas elektros bei šilumos gamyboje ir kad nepritariama kai kurių valstybių narių siūlymams traktuoti biomasę kitaip nei tvarų, klimatui neutralų atsinaujinančios energijos išteklį.

Š.m. sausio 19 d. Švedijos, Suomijos, Slovėnijos, Lenkijos, Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Čekijos ir Vengrijos energetikos ministrai įteikė bendrą kreipimąsi Europos Komijai dėl REDIII direktyvos projekte siūlomo biomasės tvarumo kriterijų peržiūros. Laiške pabrėžiama, jog per anksti peržiūrėti biomasės tvarumo kriterijus, nes numatomi pakeitimai sukelia  papildomus prieštaringus reikalavimus biomasei ir didina administracinę naštą.

Dabartiniai kriterijai, kurie įsigaliojo liepos mėnesį vadovaujantis 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 “Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energija” (REDII direktyva), yra skirti užtikrinti, kad energijai gaminti naudojama medienos biomasė būtų gaunama iš tvariai tvarkomų miškų.

Nuo to laiko Komisija pasiūlė sugriežtinti kriterijus, kad būtų uždrausta naudoti biomasę iš pirminių ir didelės biologinės įvairovės miškų bei iš kelmų ir šaknų, ir taisyklių reikalavimus  taikyti didesnei daliai šilumos ir elektros gamybos objektų (RED III direktyvos projektas).

Toks žingsnis sukeltų rimtų abejonių dėl ES reputacijos ilgalaikių investicijų kontekste ir rizikuotų atitolinti ES šalių siekius įgyvendinti žaliojo kurso tikslus.

Ministrų teigimu, nepakankamai atsižvelgta į nacionalines ypatybes, susijusias su miškų valdymo praktika, geografine padėtimi ir valstybių narių energijos gamybos sektorių specifiką. Laiške akcentuojama, jog dažnos teisės aktų peržiūros ir nauji reikalavimai investuotojams siunčia žinią vengti investicijų į biomasės technologijas.

Kai kurios pasirašiusios šalys taip pat kritikavo Komisijos 2030 m. miškų strategiją dėl to, kad pirmenybė teikiama miškų naudojimui anglies absorbcijai ir biologinės įvairovės apsaugai, o ne ekonominiams interesams, pvz., medienos ruošai ir energijos naudojimui.

Svarbu pažymėti, kad beveik visas Lietuvoje gaminamas biokuras atitinka REDII direktyvoje nustatytus tvarumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus ir tai įtvirtins LR atsinaujinančių išteklių energijos įstatymas, kurio projektas šiemet bus pateiktas tvirtinimui Lietuvos Respublikos Seimui. Biokuro tiekėjai ir gamintojai turi siekti, kad Lietuvoje parduodamas biokuras atitiktų REDII direktyvos reikalavimus