Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
SGD terminalas: dvigubai daugiau dujų importuojama ir užtikrinamas regiono energetinis saugumas
LR energetikos ministerijos 2023 m. kovo 1 d. pranešimas.
2022 metais beveik dvigubai išaugo importuojamų dujų kiekis per Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą – atgabenta 5 mln. kubinių metrų arba 32,22 TWh gamtinių dujų. Pernai trečdaliu išaugo dujų importas iš Norvegijos, kurioje po daugiau nei metus trukusio remonto veiklą atkūrė Hamerfesto gamtinių dujų skystinimo gamykla.
„SGD terminalas Klaipėdoje – puikus pavyzdys, parodantis, kaip svarbu turėti energetikos infrastruktūrą, užtikrinančią nepriklausomybę nuo vienos šalies. SGD terminalo naudojimas padėjo šaliai ir Baltijos regionui užtikrinti reikalingą gamtinių dujų kiekį atsisakius rusiškų dujų po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir smarkiai apribojo dujų srautą į Europą“, – sakė Energetikos ministras Dainius Kreivys.
2022 metais 65 procentai krovinių atgabenta iš JAV, 30 procentų iš Norvegijos (2021 m. nebuvo importuota), 3 procentai iš Egipto ir 2 procentai iš Rusijos. Nedidelis dujų kiekis iš Rusijos buvo įsigytas iki jos įsiveržimo į Ukrainą.
Nuo 2022 m. balandžio 2 d. į Lietuvą rusiškos dujos neimportuojamos. 2021 m. atgabenta buvo 2,6 mln. kubinių metų dujų (17,19 TWh), o rusiškų dujų importas siekė penktadalį visų atgabentų dujų.
2022 m. į SGD terminalą Klaipėdoje konvencinio dydžio dujovežiais buvo pristatyti 36 kroviniai, o metais anksčiau – 15 krovinių.
79 procentai apklaustųjų šalies gyventojų mano, kad geopolitiniai įvykiai ir karas Ukrainoje padidino nacionalinės energetinės nepriklausomybės svarbą, o 70 procentų apklaustųjų sutinka, kad atsisakyti agresiją vykdančios Rusijos energetinių išteklių buvo teisingas žingsnis – rodo praėjusių metų vasarą Energetikos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą