Seimo pavasario sesijoje – 7 Aplinkos ministerijos parengti teisės aktų pakeitimų projektai

2024-02-23

LR aplinkos ministerijos pranešimas, 2024 m. vasario 22 d.

Vyriausybė patvirtino Seimo pavasario sesijai, kuri prasidės kovo 10 d., siūlomų svarstyti teisės aktų projektų sąrašą. Aplinkos ministerija sesijai teiks 7 įstatymų projektus, 2 projektai jau yra įregistruoti, likusieji 5 bus parengti ir Seimui pateikti sesijos metu. Tarp svarbiausių darbų yra Miškų įstatymo paketas, Klimato kaitos valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos.

Kovo mėnesį planuojama teikti svarstyti Aplinkos apsaugos įstatymo ir jį lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų projektą, kuris numato spręsti oro taršos problemas: nacionaliniu mastu atsisakyti naudoti kietąjį iškastinį kurą, išplėsti teisę savivaldybėms nustatyti griežtesnius už valstybinius ar papildomus, jeigu jie nenustatyti, aplinkos apsaugos normatyvus, taisykles bei užtikrinti jų laikymosi kontrolę. Pavyzdžiui, savivaldybės galėtų nustatyti papildomas naudojimo taisykles buitiniams katilams, židiniams, smulkiems remonto darbams.
 
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimai, kurie taip pat bus teikiami kovą, numato įpareigoti ūkio subjektus teikti informaciją apie pramonėje naudojamų patvariųjų organinių medžiagų, jų turinčių cheminių mišinių ir gaminių atsargas Aplinkos apsaugos agentūrai. Tai sudarys sąlygas saugiai tvarkyti šių medžiagų atsargas, užtikrinti, kad jų neprisikauptų per daug, ir tinkamai įgyvendinti ES Reglamentą dėl patvariųjų organinių teršalų.

Balandį Seimą turėtų pasiekti 3 teisės aktų pakeitimų projektai: Klimato kaitos valdymo įstatymo, Miškų ir jį lydinčiųjų įstatymų paketas bei Administracinių nusižengimų kodekso.

Įgyvendinant ES priimtą „Fit for 55“ teisės aktų, skirtų klimato kaitai švelninti iki 2030 m. paketą, keičiamas Klimato kaitos valdymo įstatymas. Pakeitimai numato, kad nuo kitų metų keisis reikalavimai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje esantiems rinkos dalyviams – įmonėms, orlaivių naudotojams, laivybos bendrovėms. Į šią sistemą bus įtraukti nauji veiklos vykdytojai – degalų tiekėjai. Kiti pakeitimai susiję su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimo reguliavimu, atsižvelgiant į sugriežtintus įpareigojimus valstybėms narėms.

Miškų įstatymo naujos redakcijos ir 6 lydintieji įstatymų projektai leis geriau suderinti su miškais susijusias ekonomines, ekologines ir socialines reikmes, kartu užtikrinant miškų potencialo plėtrą. Numatoma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui, visuomenės poreikių tenkinimui, optimizuoti miškų priskyrimo miškų grupėms procesą. Siūloma atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo ir  apribojimų, sudaryti sąlygas paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, užtikrinti geresnę naujų savaiminių miškų, genetinių išteklių apsaugą ir atkurtų miškų kokybę, tobulinti miško kirtimų reguliavimą ir kt.

Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai skirti sumažinti pažeidimus želdynų, miškų kirtimo ir atkūrimo, augalų ir gyvūnų apsaugos, verslinės ir mėgėjiškos žvejybos, invazinių rūšių valdymo, atliekų tvarkymo, oro taršos, monitoringo, požeminio vandens gręžinių registravimo, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo kontrolės srityse. Taip pat šiais pakeitimais bus įgyvendinti ES reikalavimai dėl nelegalaus fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gabenimo, jų naudojimo prevencijos.

Gegužės mėnesį Seime planuojama  svarstyti Žemės įstatymoir lydimųjų įstatymų projektus, kuriais patikslinamos Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, draudžiančios atidalyti areštuoto arba teisminio ginčo objektu esančio žemės sklypo dalį, ir įgyvendinti 2023 m. gruodžio 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą.

Birželį bus teikiama nauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija. Joje numatoma išplėsti teisinį bendro naudojimo objektų valdymo pagrindą visiems tokią valdymo formą pasirinkusiems nekilnojamojo turto objektų savininkams, nepaisant to, kokį nekilnojamąjį turtą jie valdo. Šios teisės normos galėtų būti taikomos ir mėgėjų sodų, sodo namų savininkų bendro naudojimo objektų valdymui, naudojimui ir priežiūrai.