LR Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai.

Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymą (projektas Nr. XIVP-1919(2) ir lydimuosius teisės aktus, kuriais tobulinama viešųjų pirkimų sistema, supaprastintos įstatymų nuostatos, susijusios su perkančiųjų organizacijų atliekama tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.

Priimtais teisės aktais sprendžiamos kai kurios praktinės problemos, palengvinamas pirkimų vykdymas perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinamas aktyvesnis tiekėjų dalyvavimas pirkimuose, stiprinamos vidaus kontrolės sistemos perkančiosiose organizacijose, užtikrinamas tinkamas viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimas.

Pasak Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, priimtomis Viešųjų pirkimų įstatymo pataisomis siekiama pirkimų procedūras padaryti lankstesnėmis, paprastesnėmis, skaidresnėmis ir labiau orientuotomis į pirkimo rezultatus: „Turbūt daugelis sutiksime, kad viena pirmųjų asociacijų, išgirdus žodžių junginį „viešieji pirkimai“, yra ilgos procedūros, biurokratija, ir nebūtinai tos prekės ar paslaugos įsigyjamos, kurias perkančioji organizacija norėjo įsigyti. Priimtais pasiūlymais bus siekiama vengti situacijų, kai dėl formalių klaidų atmetami ekonomiškiausi pasiūlymai, arba kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs netikslumus pirkimų sąlygose, tęsia pirkimus, nors jam tai yra nenaudinga.“

I. Pakarklytės teigimu, tiekėjams bus leidžiama taisyti pastebėtus siūlymų trūkumus, priimti ir kiti patobulinimai: „Supaprastinto pirkimo dokumentuose, jeigu būtų pastebėti netikslumai, leidžiama keisti pirkimo sąlygas pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą. Jeigu pirkimo dokumentuose būtų padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas, ar jį įvykdžius, būtų įsigytos perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkančios prekės, tai perkančioji organizacija galės tą pirkimą nutraukti.“

Įstatyme įtvirtinta galimybė mažos vertės pirkimų atveju netaikyti reikalavimų dėl tiekėjo atitikimo nacionalinio saugumo interesams, kai pirkimas atitinka dvi sąlygas: sutarties vertė yra mažesnė kaip 5000 eurų; nėra suteikiama prieiga prie informacinių sistemų. Perkančiajai organizacijai paliekama pareiga iš šaltinių įsitikinti, kad tiekėjas yra patikimas.

Patikros nebus reikalaujama, jei prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas, ar jį kontroliuojantis asmuo yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat valstybės valdoma bendrovė ir jų dukterinės bendrovės. Atliekant įvardintų subjektų patikrą, nebus reikalaujama pateikti visų atitiktį nacionalinio saugumo interesams įrodančių dokumentų. Pakaks pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją, o iš laimėtojo – vieną ar kelis oficialius dokumentus. Dokumentų iš tiekėjo nebus reikalaujama, jei perkančioji organizacija iš kitų šaltinių gali nustatyti atitiktį keliamiems reikalavimams ar jei ji šiuos dokumentus turi iš ankstesnių procedūrų. Dokumentai, kuriuose nenurodytas jų galiojimo terminas, turės būti išduoti ar atspausdinti iš informacinės sistemos ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią tiekėjas turės pateikti dokumentus.

Iš dalies pakeistos nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios viešųjų pirkimų centralizavimo nuostatos: savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių pirkimai nebus centralizuojami – reikalavimas centralizuoti viešąsias įstaigas bus taikomas tik nuo 2024 m. sausio 1 d.

Nelieka absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis, tačiau reikalaujama priimti sprendimą atsižvelgiant į smulkaus ir vidutinio verslo galimybes ir siekį didinti tiekėjų konkurenciją.

Įstatymų projektų paketu priimtais pakeitimais leista tiekėjams tikslinti pasiūlymų dokumentus ar duomenis, išskyrus duomenis, kurie daro įtaką pasiūlymų eilei; perkančiajai organizacijai suteikta teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų. Be to, padidintos mažos vertės pirkimų ribos – iki 70.000 eurų be PVM, darbų pirkimo atveju – iki 174.000 eurų be PVM.

Teisės aktuose įtvirtinta galimybė valstybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, jų dukterinėms ir seserinėms įmonėms vykdyti vidaus sandorius tik vidaus administravimui reikalingoms paslaugoms įsigyti (struktūros tvarkymas, teisinės paslaugos, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas).

Viešųjų pirkimų įstatyme atsisakyta reikalavimo mažos vertės pirkimuose privalomai dalyvauti atestuotam pirkimų specialistui. Pritarta Vyriausybės teiktam pakeitimui: jeigu yra nustatyta, jog viešajame pirkime buvo sudarytas draudžiamas susitarimas tarp konkurentų, kuriuo siekiama riboti konkurenciją, yra preziumuojama, kad pažeidimas sukėlė žalą, kurios dydis – 10 procentų nuo sudarytoje pirkimo sutartyje nurodytų prekių, paslaugų, darbų, dėl kurių sudarytas toks susitarimas, vertės.

„Daug visokių formalių dalykų keičiasi, bet esmė yra – daugiau dėmesio rezultatui, daugiau dėmesio vidaus kontrolei, ir tikėkimės tų greitesnių, lankstesnių, paprastesnių, skaidresnių procedūrų“, – sakė Laisvės frakcijos narė I. Pakarklytė.

Už Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą balsavo 117 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, du parlamentarai susilaikė.

Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro vyriausioji specialistė