Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
SAUSIO MĖNESIO ŠILUMOS SĄSKAITOS MAŽESNĖS NEI GRUODŽIO
AB „Panevėžio energija” 2023 m. vasario 10 d. pranešimas.
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, gyventojus pasieksiančios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buto šildymui bus vidutiniškai apie 18,7 proc. mažesnės nei 2022-ųjų gruodį. Skirtinguose daugiabučiuose šis pokytis gali skirtis nuo vidurkio, nes kiekviename pastate sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas. AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina visiems gyventojams vienoda.
Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė apie 0,1 laipsnio šilumos. 2022 metų gruodžio mėnesį buvo šalčiau – 3,2 laipsnio šalčio. Dėl šiltesnių oro lauko sąlygų šį sausį Panevėžio daugiabučiuose suvartota apie 16,4 proc. mažiau šilumos nei prieš mėnesį, beveik 5 proc. sumažėjo AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina. Tai lėmė, jog būsto šildymo sąskaitų dydis yra vidutiniškai apie 18,7 proc. mažesnis.
50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis apie 75 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo 801,5 kWh (16,03 kWh/1 kv. m) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 955 kWh (19 kWh/1 kv. m) vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 92 eurus.
50 kv. metrų ploto butų šildymui naujos statybos ar renovuotuose namuose daugiabučiuose šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 544,5 kWh (10,89 kWh/1 kv. m). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – vidutiniškai apie 51 eurą. Už 50 kv. metrų ploto buto šildymą gruodžio mėnesį vidutiniškai mokėta apie 63 eurus.
Pateikti skaičiai tik vidutiniai, tačiau faktinėms šildymo sąskaitoms įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir klimatinės sąlygos bei energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose gali skirtis iki kelių kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
AB „Panevėžio energija“ primena, jog valstybė teikia paramą inžinerinei renovacijai, galima gauti net 80 procentų subsidiją vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų sutvarkymui (daugiau informacijos www.apva.lt). Tai galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams pagerinti šildymo kokybę ir džiaugtis jaukiais namais. Šiuo metu kvietimas sustabdytas sulaukus daug paraiškų ir pilnai panaudojus numatytą 4 mln. eurų paramos sumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus paskelbtas naujas kvietimas, todėl raginame gyventojus ir pastatų valdytojus rūpintis energijos suvartojimo mažinimu, planuoti taupymo priemones ir pradėti ruošti paraiškas jau dabar.
Valstybė šį šildymo sezoną taip pat kompensuoja būsto šildymo išlaidas sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojams. Sužinoti, ar priklauso kompensacija, reikia kreiptis į savivaldybę arba pasinaudoti www.spis.lt esančia skaičiuokle. Primename, kad siekiant gauti paskirtąją kompensaciją reikia laiku atsiskaityti už suvartotą šilumą arba, jei jau skolingas, sudaryti su šilumos tiekėju mokėjimų atidėjimo sutartį. Paskirtoji kompensacija bus mokama ir už jau praėjusį šildymo laikotarpį.
PRIEMONĖS, KURIOS PADĖS TAUPYTI ŠILUMĄ:
- Atlikite plastikinių langų reguliavimą, stiklo paketų keitimą dūžio atvejais, tarpinių atnaujinimą arba keitimą specialiomis medžiagomis.
- Įskilusius langų stiklus pakeiskite naujais, užsandarinkite plyšius tarp lango rėmo ir sienos. Jei langui nebūtinas skaidrumas, jį šalčiausiam metų periodui iš vidaus galima užsandarinti laikina specialia ar polietilenine plėvele.
- Būtinai užsandarinkite namo rūsio langus ir duris sandarinimo medžiagomis. Šildymo sezono metu atviri langai ir durys tampa didieji šilumos vagys.
- Duris į butą užsandarinkite specialiomis sandarinamomis medžiagomis. Prie durų staktos priklijuokite gumines ar silikonines tarpines. Dvigubos durys dar labiau padės taupyti buto šilumą.
- Atsiradus sienos įtrūkimams, juos užglaistykite.
- Periodiškai valykite dulkes nuo šildymo radiatorių, nepatariama ant radiatorių džiovinti skalbinių – garinimas yra daug šilumos reikalaujantis procesas. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis iki žemės. Jei radiatorius yra ne po langu, pritvirtinus lentyną virš jo, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Radiatorių neužstatykite baldais.
- Už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus.
- Prie kambario išorinės sienos pastatysite didelių gabaritų baldus, o storas kilimas ant grindų, ypač pirmo aukšto patalpose, bus geras sprendimas neleisti buto šilumai patekti į šaltą rūsį.
- Langų aksesuarai – žaliuzės, roletai arba sunkios medžiagos užuolaidos sukurs šilumos apsaugą, imituos trečiąjį stiklą. Saulėtomis šildymo sezono dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes.
- Patalpas vėdinkite intensyviai, bet trumpai – plačiai atidarykite langus, kad spėtų įeiti gryno oro, bet nespėtų išeiti daug šilumos ir atšalti sienos.
- Išeidami iš namų, uždarykite kambarių langus ir orlaides, o namo laiptinės duris visada laikykite uždarytas.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.