Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasieksiančios 2022 m. sausio mėnesio  sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus panašios kaip 2021-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.

Sausį dėl pabrangusios vidutinės šilumos kainos gyventojai turėjo mokėti apie 13 daugiau nei 2021-ųjų gruodį, tačiau sąskaitų dydį iš dalies amortizavo šiltesni orai ir apie 15 proc. mažesnis nei prieš mėnesį šilumos suvartojimas daugiabučiuose.

Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -0,2 ⁰C šalčio ir buvo aukštesnė ne tik už vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, bet ir už 2021 metų gruodžio mėnesio temperatūrą, siekusią apie -3,3 ⁰C šalčio.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis 114 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1386 kWh (23,1 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Gruodį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1590 kWh (26,5 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 116 eurų.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 588 kWh (9,8 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 48 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui sausį reikėjo vidutiniškai apie 1968 kWh šilumos (32,8 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 161 eurą.

Šį sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 8,2 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 4,6 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuolį lėmė gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje. Pažymėtina, kad vietinis biokuras išlieka 5 kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuras plačiau naudojamas šilumos kainų pokyčiai yra mažiau drastiški.

Kompensaciją už būsto šildymą jau nuo š.m. sausio gaus daugiau mažesnes pajamas gaunančių vartotojų, todėl pasinaudoję valstybės pagalba nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos neturėtų pajusti. Kviečiame gyventojus kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ir sužinoti apie galimybes (daugiau informacijos: www.spis.lt )

Atkreipiame dėmesį, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.

Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose 2021/2022 m. ir ankstesnių metų šildymo sezono metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/