Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 18 proc. didesnės nei 2020-ųjų sausį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti ir didesnis ar mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų.

Šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje buvo -3,3 ⁰C šalčio ir beveik prilygo vidutinei daugiametei (-3,2 ⁰C šalčio). Tuo tarpu 2020 metų sausio mėnuo nebuvo toks atšiaurus – vidutinė mėnesio temperatūra siekė +2,7 ⁰C šilumos. Dėl beveik 6 laipsniais žemesnės vidutinės lauko oro temperatūros šį sausio mėnesį daugiabučiuose buvo suvartota apie 29 proc. daugiau šilumos nei 2020-ųjų sausio mėnesį. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai kompensavo vidutiniškai 11 proc. sumažėjusi šilumos kaina dėl atpigusio kuro (gamtinės dujos ir biokuras).

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis 66 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1428 kWh (23,8 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1098 kWh (18,3 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 58 eurus.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 564 kWh (9,4 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 26 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui sausį reikėjo vidutiniškai apie 1980 kWh šilumos (33 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 91 eurą.

Šį sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 4,6 euro ct/kWh su PVM, prieš metus – 5,2 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė mažesni gamtinių dujų ir biokuro įsigijimo kaštai „Baltpool“ biržoje. Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui  ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Tvarkinguose ir sandariuose pastatuose šildymo sąskaitos „nesikandžioja“ – tokių namų gyventojai paprastai nesiskundžia  šildymo kokybe ir sąskaitų dydžiu.

Apie šilumos suvartojimą Lietuvos daugiabučiuose šių 2020/2021 metų ir ankstesnių metų šildymo sezonų metu rasite LŠTA renkamoje statistikoje: lsta.lt/silumos-ukis/silumos-suvartojimas/