Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
ŠALTAS VASARIS LĖMĖ DIDESNĮ ŠILUMOS SUVARTOJIMĄ NEI PERNAI
2021 m. kovo 16 d. AB „Panevėžio energija“ pranešimas.
Šių metų vasaris buvo kur kas šaltesnis nei praėjusių metų: Panevėžyje vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo minus 6,1 laipsnio, tuo tarpu pernai vasario vidutinė oro temperatūra buvo plius 2,1 laipsnio. Šiųmetis šaltis turėjo įtakos daugiabučiuose suvartoto šilumos kiekio padidėjimui. 2021 m. vasarį daugiabučiuose šildymui vidutiniškai suvartota 47,5 proc. daugiau šilumos nei pernai tuo pačiu metu. Nepaisant 15,3 proc. mažesnės AB „Panevėžio energija“ šilumos kainos nei 2020 m. vasarį, išaugęs šilumos suvartojimas lėmė 25,4 proc. didesnius gyventojų mokėjimus už būsto šildymą, lyginat su praėjusių metų vasariu.
2021 m. vasarį daugiabučiuose namuose, kurie Panevėžyje buvo pastatyti iki 1993 m. ir šiuo metu nėra renovuoti, šilumos punktai yra senos konstrukcijos su elevatoriniais mazgais, nėra įrengtų automatinių temperatūros reguliavimo prietaisų, 50 kv. m buto šildymui vidutiniškai reikėjo 975 kWh (19,5 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Tokių namų vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 92 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 46 eurus.
Tuo tarpu naujuose ar po 1993 m. pastatytuose, rekonstruotuose daugiabučiuose namuose, tokio pat ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 680 kWh (13,6 kWh/vienam kv. m) šilumos. Vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 64 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 32 eurus.
Išlaidas šildymui galima sumažinti
Nors visi AB „Panevėžio energija“ klientai už suvartotą šilumos energiją moka tuo pačiu tarifu, tačiau vieni gyventojai moka mažiau, o kiti – daugiau. Priežastis – skiriasi namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei eksploatavimo kokybė, skirtingos namo konstrukcijos, būklė, patalpose palaikoma temperatūra.
Atlikus kompleksinę namo renovaciją – apšiltinus sienas, stogą, įstiklinus balkonus, pakeitus langus, atnaujinus šilumos punktą, pertvarkius šildymo ir karšto vandens sistemas bei įgyvendinus kitas energetinį efektyvumą didinančias priemones, daugiabutis gali vidutiniškai sutaupyti iki 50-60 proc. visos pastate suvartojamos šilumos.
Efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau – atlikus mažąją renovaciją: atnaujinti seną elevatorinį mazgą, pakeičiant jį į automatizuotą, arba modernizuoti jau susidėvėjusį automatizuotą šilumos punktą, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius. Visa tai leistų sutaupyti iki 25 proc. suvartojamos šilumos.
Informacija gyventojams
Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti www.pe.lt – Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose. AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti elektroniniu būdu bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.