Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Šalies miestų pokyčiai – pagal Naująjį europinį bauhauzą
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2021/02/210210_AM.jpg)
2021 m. vasario 10 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Aplinkos ministerija siekia, kad Lietuva taptų vieno iš penkių pirmųjų Naujojo europinio bauhauzo, Europos Komisijos iniciatyvos įgyvendinant Žaliąjį kursą, projektų ES šalių miestuose dalyve ir pradėjo telkti pastangas. Apie tai trečiadienį per metinę nekilnojamojo turto konferenciją kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Miestai statomi šimtmečiams. Vos 3 proc. Lietuvos urbanizuota, tačiau miestai yra vartojimo, gyvenimo ir taršos centrai. Susikoncentravę į darnų vystymąsi miestuose, pakeisime visos šalies raidą. Todėl norėtume dalyvauti šiame konkurse ir pamėginti Vilniuje, didžiausiame šalies mieste, pritaikyti EK užsibrėžtą politiką bei gauti europinį prioritetinį finansavimą, – sakė ministras. – Vyriausybės programa numato tikslą, kad 2030 m. Lietuva turėtų pirmąjį neutralų klimatui ir be atliekų miestą. Ar mums pavyks patekti į europinę programą – tai Vyriausybės ir didmiesčio pastangų sutelkimo klausimas.“
Lietuvos miestų ir miestelių atnaujinimas, atliepiant EK paskelbtas iniciatyvas – Renovacijos bangą ir Naująjį europinį bauhauzą, yra numatytas Vyriausybės programoje. Tai viena svarbesnių Aplinkos ministerijos veiklos sričių.
EK neatsitiktinai užsibrėžė keisti statybos sektoriaus ir miestų vystymosi kryptį. Šiame sektoriuje išmetami didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Juos galima gerokai sumažinti, keičiant miestų statybos ir vystymo principus. Miestų pokyčiams skirta ir po šimtmečio atgaivinta bauhauzo idėja.
Naujasis europinis bauhauzas savo motyvais skiriasi nuo istorinio pirmtako – po I pasaulinio karo iš Vokietijos išplitusio Bauhauzo judėjimo. Tuomet vyravo pramonės gaivinimo motyvas. Naujojo Bauhauzo Europoje poreikis dabar kilo dėl kitų veiksnių – aplinkos taršos ir klimato kaitos.
Kitos naujienos
![](https://lsta.lt/wp-content/uploads/2024/06/240626_EM.jpg)
Energetikos sektoriaus įmonėms prognozuojant specialistų trūkumą ateityje, šiandien pasirašytas tarpusavio susitarimo memorandumas, kuriuo Energetikos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokslo įstaigos ir energetikos įmonės susitarė kartu siekti didinti energetikos studentų skaičių aukštosiose mokyklose bei gerinti energetikos studijų kokybę.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) plėtros pažangą savivaldybėse bei 5 metų šalies energetikos apžvalga.
Centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjui atliekant vamzdynų diagnostiką – hidraulinius bandymus – Vilniuje užfiksuotas neįprastas vaizdas – į dangų iškilo 10-12 metrų aukščio vandens čiurkšlė, primenanti geizerį. Nors toks vaizdas truko vos kelias minutes, visą vasarą vamzdyno įtrūkimų ieškančių specialistų nenustebino – tai vamzdynų diagnostikos proceso dalis, o aptikta nesandari vamzdyno vieta jau suremontuota, todėl žiemą šiluma ir karštas vanduo gyventojus pasieks patikimai.