Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Rugsėjį biokuro kaina 13 proc. mažesnė nei prieš metus, o šilumos energijos vidutinė kaina – 6,4 proc. mažesnė nei pernai ir dar smuktelėjo
Lietuvos energetikos agentūros parengta informacija, 2024 m. rugsėjo 6 d.
Artėjant naujam šildymo sezonui, šilumos energijos tiekimo įmonės sudaro ilgalaikius biokuro tiekimo sandorius, kurių kaina rugsėjį formuojasi apie 20 Eur/MWh – tai 13 proc. pigiau nei prieš metus. Penkiuose didžiausiuose miestuose šilumos energija kainuoja pigiau nei visos šalies kainos vidurkis, kuris šį mėnesį siekia 6,19 ct/kWh ir, palyginti su rugpjūčiu, mažėjo 0,8 procento.
Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM. Primename, kad pasibaigus 2023/2024 m. šildymo sezonui, nustojo galioti du pastaruosius šildymo sezonus taikyta PVM lengvata buitiniams vartotojams centralizuotai tiekiamai šilumos energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti. Todėl nuo naujo 2024/2025 m. šildymo sezono pradžios gyventojai už būsto šildymą gaus sąskaitas, kuriose prie nustatyto tarifo bus pridėtas 9 proc. PVM lengvatinis tarifas.
Vartotojų gaunamų sąskaitų už būsto šildymą dydis priklauso nuo konkretaus šilumos tiekėjo energijos kainos. Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos. Taip pat galutinę sąskaitą vartotojui lemia tai, kokia jo būsto energinė būklė ir kiek šilumos energijos per mėnesį suvartojama jam šildyti.
Rugsėjį šalies vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,05 ct/kW. Prieš metus, 2023-iųjų rugsėjį, ji siekė 6,61 ct/kWh, tad šiemet yra 6,4 proc. mažesnė.
Mažiausia vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šį mėnesį, vertinant pastarųjų 11 metų laikotarpį, buvo 2020-aisiais – 3,4 ct/kWh, arba 82 proc. mažesnė nei šiemet rugsėjį, o didžiausia buvo 2022-aisiais – 11,02 ct/kWh, arba 44 proc. didesnė nei šį rugsėjo mėnesį.
Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina rugsėjį siekia 5,59 ct/kWh – sumažėjo 0,8 proc., palyginti su rugpjūčiu, kai buvo 5,81 ct/kWh, ir yra10 proc. mažesnė nei prieš metus, kai buvo 6,2 ct/kWh. Penkių didžiausių miestų šilumos energijos kaina rugsėjį mažesnė už šalies vidutinę šilumos kainą.
Mažiausia šilumos energijos kaina tarp didžiųjų miestų yra Vilniuje – 5,29 ct/kWh., kur lyginant su rugpjūčio mėnesiu, ji sumažėjo 6,2 proc., pernai rugsėjį buvo 19 proc. didesnė – siekė 6,51ct/kWh.
Kaune šilumos energijos kaina rugsėjį – 6,16 ct/kWh., lyginant su rugpjūčio mėnesiu, kai siekė 6,53 ct/kWh, ji sumažėjo 5,7 proc., o pernai rugsėjį buvo 5,3 ct/kWh.
Klaipėdoje rugsėjo mėnesį šilumos energijos kaina – 5,57 ct/kWh, kaip buvo ir rugpjūtį, o pernai rugsėjį siekė 5,96 ct/kWh. Šiauliuose šiluma kaina šį mėnesį kainuoja 5,6 ct/kWh, arba 3,7 proc. brangiau nei rugpjūtį, kai siekė 5,4 ct/kWh, o pernai rugsėjį buvo 5,98 ct/kWh.
Panevėžyje šilumos energijos tarifas šį mėnesį – 5,75 ct/kWh, arba 1,41 proc. didesnis nei rugpjūtį, kai siekė 5,67 ct/kWh, o pernai rugsėjį buvo 7 ct/kWh.
Lyginant šalies regionus, mažiausia šilumos energijos kaina rugsėjį Utenoje – 5,19 ct/kWh ir Vilniuje – 5,29 ct/kWh. Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 12 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.
Brangiausiai šilumos energija rugsėjį kainuoja Kaišiadoryse – 10,98 ct/kWh, Kauno rajone – 10,96 ct/kWh, Joniškyje – 10,95 ct/kWh, Biržuose – 10,87 ct/kWh ir Kelmėje – 10,87 ct/kWh.
Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji apie 77 proc. didesnė nei šalies vidurkis.
Lyginant Baltijos šalis, Estijoje ir Latvijojerugsėjį šilumos energijos kainos per mėnesį nepakito, Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o Estijoje didžiausia – 8,5 ct/kWh.
Taip pat tarp Baltijos šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis mažiausias Lietuvoje, o didžiausias Latvijoje – 7,7 ct/kWh.
Lyginant tris sostines, Vilniuje šilumos kaina mažiausia, Taline – 7,6 ct/kWh, arba 44 proc. didesnė. Didžiausia kaina išliko Rygoje – 8,3 ct/kWh, arba 57 proc. didesnė nei Vilniuje.
Biokuro trumpalaikių sandorių kaina šiuo metu – 18,7 Eur/MWh. Tai 6 proc. pigiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai kaina siekė 19,85 Eur/MWh.
Sudarant ilgalaikius, ketvirčio ir pusmečio, biokuro tiekimo sandorius, ruošiantis kitam šildymo sezonui, formuojasi apie 20 Eur/MWh kaina – tai 13 proc. pigiau nei prieš metus. Daugiau informacijos čia: https://www.ena.lt/shek-pokyciai/
Kitos naujienos
Vis daugiau savivaldybių pradedant naują šildymo sezoną, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 6,46 ct/kWh ir ji šį spalį 9,5 proc. mažesnė nei prieš metus, kai pernai spalį buvo 7,14 ct/kWh.
Spalio 12–13 d. į sostinę jau 4-tą kartą sugrįžta festivalis „Vilniaus mechanizmai“. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia patirti, kaip veikia miesto organizmas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai tiek nuosavų, tiek daugiabučių namų gyventojus, kurie patys savarankiškai ruošia karštą vandenį, ragina atkreipti dėmesį į legioneliozės profilaktines priemones, kurios svarbios visais metų laikais.
Politikai ateina ir išeina, bet šilumos vartotojai ir jų aprūpintojai šiluma bei karštu vandeniu lieka su savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Kaip įprasta, valdantiesiems viskas gerai, opozicijai priešingai. O kaip patys proceso dalyviai vertina dabartinę padėtį Lietuvos šilumos ūkyje: kas padaryta, o kas nepadaryta, kas yra realu, o kas tik svajonės, ko tikimasi iš politikų ir jų suformuotų valdžios įstaigų? Šiuos ir panašius klausimus spalio 2 d Seime aptarė susirinkę šilumos tiekimo įmonių vadovai, savivaldybių atstovai, įstatymų leidėjai, vykdomosios valdžios atstovai ir ekspertai.