AB „Klaipėdos energija” 2021 m. sausio 18 d. pranešimas

Po šilto pernykščio lapkričio, kai temperatūra svyravo apie +8 C°,  gruodis parodė žiemiškus dantukus – vidutinė lauko temperatūra paskutinį praėjusių metų mėnesį krito iki 1,7 C°. Tad gamtos įtakoti pokyčiai neišvengiamai atsispindi ir sąskaitose už šildymo paslaugas. Visgi, pagal Klaipėdos energetikų duomenis, naujų ir renovuotų namų gyventojai didelio kainų pokyčio nepajus – mokės vienu kitu euru daugiau nei lapkritį, bet senų, nesandarių, su atgyvenusiais šildymo punktais, namų gyventojams gruodžio sąskaitos gali nepatikti. Klaipėdoje „kiaurų“ namų gyventojams už 60 kvadratinių metrų buto šildymą teks pakloti ir virš 100 eurų.

„Daug metų stebime šilumos suvartojimo statistiką ir matome, kad visapusiškai renovuoti seni namai yra netgi  taupesni už naujos statybos. Tačiau kai lyginame juos su senos statybos nerenovuotais pastatais, tokio pat dydžio butų sąskaitos didesnės ir daugiau nei 5 kartus“, – sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pateikė renovuotą Gedminų gatvės daugiabutį namą, kur 60 kvadratinių  metrų ploto buto savininkai už gruodį sulaukė vidutiniškai 20 eurų dydžio sąskaitos. O senamiestyje Butkų Juzės gatvėje esančio 1934 metais pastatyto ir dar nerenovuoto namo gyventojams už tokio pat dydžio buto apšildymą teks sumokėti 108 eurus.

Pasak energetikų, centralizuotos šilumos kaina Klaipėdoje iš esmės nesikeitė: lyginant 2019 m. ir 2020 m. gruodį ji sumažėjo 0,01 cento už kilovatvalandę. Įmonės pastoviosios sąnaudos – atlyginimai, remonto, nusidėvėjimo išlaidos – nei didėjo, nei mažėjo. Tad skirtingais žiemos mėnesiais kainos svyravimai yra įtakoti tik besikeičiančių dujų  ir biokuro kainų, bei nepriklausomų gamintojų aukcione parduodamos šilumos įkainių.

„Ypač žiemos mėnesiais dėl didelių sąskaitų sulaukiame piktų komentarų, esą mes, energetikai, lupame devynis kailius nuo savo klientų. Tačiau realybė tokia, kad sąskaitos dydį iš esmės lemia trys priežastys: besikeičiančios perkamo kuro kainos; namo sandarumas bei pastate šildymą reguliuojančios sistemos modernumas; o trečiasis faktorius – gamta. Kai lauke pučia vėjas ir šalta, patalpose reikia daugiau šilumos. Daugiau šilumos – didesnės ir sąskaitos“, – aiškino V. Zutkis.

Kuro rinka diktuoja sąlygas  – tiek gamtinės dujos, tiek biokuras žiemą brangsta, nes didėja jo paklausa. Gamtos kaprizų irgi nesuvaldysi, bet ką tikrai galima pakeisti – tai savo namo sandarumą. Klaipėda yra tarp sparčiausiai daugiabučius namus renovuojančių miestų, ir vis daugiau gyventojų gyvena šiltai bei moka mažesnius mokesčius už šildymą. Išvedus statistinį vidurkį, 2020 m. gruodį 60 kvadratinių  metrų dydžio buto sąskaita būtų 49,49 euro.

„Paprasčiau sakant, jei gruodį suma už šildymą viršijo 80 centų kvadratiniam metrui, jums reiktų susirūpinti namo sandarumu ir šildymo sistemų sureguliavimu“, – teigė „Klaipėdos energijos“ atstovas.

Energetikos ekspertai tvirtina, kad vertinant investicijų dydį, gamybos procesų saugumą ir pagaminamos šilumos kainą, centralizuotas daugiabučių pastatų šildymas miestuose yra saugiausias, ekologiškiausias ir taupiausias. Kad centralizuotas šildymas yra populiariausias tarp nekilnojamo turto vystytojų, patvirtina ir pastarųjų metų naujų AB „Klaipėdos energija“ klientų skaičiaus augimas: pernai  Klaipėdoje prie centralizuotų šilumos tinklų prisijungė 20 naujų objektų, dar 49 objektams išduotos techninės sąlygos.

Vidutinio šilumos suvartojimo (kWh/m²) Klaipėdos mieste palyginimas tarp naujos statybos, pilnos renovacijos, bei nerenovuotų namų su miesto vidurkiu

Daugiau informacijos apie konkretaus Klaipėdos ar Gargždų namo šilumos suvartojimą galima rasti AB „Klaipėdos energija“ internetiniame puslapyje https://www.klenergija.lt/gyventojams/silumos-kokybe-jusu-name/, o nuorodas apie renovacijos galimybes ir šilumos taupymą, tos pačios svetainės rubrikoje https://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/.