Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Renovuotas namas – džiaugsmas visiems: ir butų savininkams, ir miestiečiams
AB „Šiaulių energija” 2021-01-08 d. informacija
Dar nerenovavote savo daugiabučio? Sekite sėkmingu Dvaro g. 53 gyventojų pavyzdžiu! AB „Šiaulių energija“ – Šiaulių miesto savivaldybės energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratorius – šiuos metus pradėjo džiugiai, baigdama dar vieno daugiabučio renovaciją. Dvaro g. 53, Šiauliuose namo gyventojai jau gali mėgautis jo atnaujinimo nešama įvairiapuse nauda: didesniu energetiniu efektyvumu, pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis, gražesne namo ir viso miesto aplinka, padidėjusia nekilnojamo turto verte. Kviečiame detaliau susipažinti su šio projekto metu nuveiktais darbais ir suskubti pasinaudoti naujausiu kvietimu teikti paraiškas renovacijai, nes jų teikimo laikas pratęstas iki šių metų birželio 1 d.
Prieš renovaciją
Dvaro g. 53 pastatas yra trijų aukštų, 23 butų gyvenamasis namas, statytas 1954 metais. Atliekant namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinės-techninės būklės įvertinimą prieš renovaciją, pastabėta, kad jo fasadinės sienos drėksta, peršąla, per jas patiriami dideli šilumos nuostoliai. Pastato pamatų, nuogrindos būklė taip pat buvo bloga: pastebėti įtrūkimai, apdailinis tinkas, kaip ir fasadinių sienų, buvo aptrupėjęs, matėsi, kad į konstrukcijų vidų patenkanti drėgmė ardo struktūrą.
Namo rūsio perdangai trūko termoizoliacinio sluoksnio. Blogai buvo įvertinta ir pirminė balkonų būklė: per artimiausius kelerius metus juos vienaip ar kitaip būtų reikėję remontuoti. Jų laikančios konstrukcijos – gelžbetoninės plokštės buvo pažeistos drėgmės, aptvėrimai – susidėvėję, taip pat pažeisti drėgmės, tvirtinimo elementai – aprūdiję.
Šiame name įrengta individualus šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema, kuri nereikalavo esminio atnaujinimo, kaip ir vandentiekio inžinerinė sistema. Iki renovacijos pastate buvo tik natūrali kanalinė vėdinimo sistema: oro pritekėjimas vyko pro langus ir duris, oro ištraukimas – pro vertikalius vėdinimo kanalus.
Kaip šis namas pasikeitė, kokie darbai paprastai atliekami renovacijos metu ir kokias jos smulkmenas naudinga žinoti?
Po renovacijos
Anot AB „Šiaulių energija“ Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistų, atnaujinimo metu Dvaro g. 53 namo išorinės sienos, taip pat ir cokolis, buvo apšiltinti, pašalinti jų defektai, tokie kaip plyšiai, įtrūkimai, atlikti kiti remonto darbai.
Pastato išorės atnaujinimui pasirinkta ventiliuojamojo fasado sistema. Ji naudinga tuo, kad tarp šiltinamojo sluoksnio ir fasado apkalos formuojasi aktyvus oro kanalas. Natūralus oro srautas šiame kanale užtikrina ventiliaciją, kuri pašalina drėgmę iš šiltinamojo sluoksnio ir sienų ir taip užkerta kelią šilumą saugančių šiltinamųjų savybių mažėjimui. Fasado apdailai pasirinktos akmens masės plytelės, o iki namo pirmo aukšto lango viršaus naudota apdailos medžiaga su patvaria apsauga nuo grafiti.
Pastato pamatai buvo padengti hidroizoliacija, įrengtas termoizoliacinis sluoksnis bei atlikta antžeminės dalies apdaila. Atlikus cokolio šiltinio darbus, buvo atstatyta nuogrinda iš betoninių trinkelių aplink visą pastatą, atsodinta remonto metu pažeista veja. Prieš apšiltinant pastogę, buvo pašalintos visos joje buvusios šiukšlės, statybinis laužas. Buvo dalinai pakeista lietaus nuvedimo sistema, patekimui ant stogo įrengtas naujas apšiltintas priešgaisrinis liukas. Atlikus stogo atnaujinimo darbus, pastate buvo atstatyta žaibosaugos sistema.
Gyventojams pageidaujant, jau name buvę plastikiniai langai buvo pakeisti naujais, taip pat plastikiniais, bet jau trijų stiklų, mažesnio šilumos pralaidumo langais su galima „mikroventiliacijos“ padėtimi. Taip pat pakeistos visos išorinės ir vidinės langų palangės, tinkamai jas apšiltinus, pakeistos laiptinės, tambūro durys.
Didelis dėmesys skirtas namo balkonų stiklinimui. Tam naudoti dviejų stiklų stiklo paketai. Tarpas tarp šių stiklų užpildytas argono dujomis. Argonas – blogas šilumos laidininkas, todėl tokie langai mažiau rasoja. Balkonų varstomos dalys buvo įrengtos taip, kad būtų galima stiklus išvalyti iš išorės. Vidinės balkonų sienos apšiltintos naudojant termoizoliacinį tinką, kad nebūtų sumažintas esamų balkonų plotas. Visos balkonų išorinės atitvaros buvo suremontuotos, sustiprintos ir apšiltintos.
Renovacijos metu buvo sutvarkyti ir dezinfekuoti pastato vėdinimo kanalai. Butuose (kiekviename gyvenamajame kambaryje) sumontuoti decentralizuoto vėdinimo įrenginiai su šilumos atgavimu, naudojant kompaktiškus sieninius keramikinius šilumokaičius, komplekte buvo ir po du oro valymo filtrus. Tokio įrenginio valdymas – distancinis, su sinchronizuotu kelių įrenginių valdymu. Įrenginiai sumontuoti ventiliuojamo fasado sistemoje, jų energetinio efektyvumo klasė siekia A+++.
Iškalbingi skaičiai
Dvaro g. 53 namo investiciniame projekte pateikti preliminarūs skaičiavimai rodo, kad po renovacijos pastatas pasiekia C energinio naudingumo klasę (iki renovacijos buvo E). Namo šiluminės energijos sąnaudos po renovacijos turėtų sumažėti maždaug iki 64 kWh/m²/metus (2018 m. pagal tuometinės namo būklės energinio naudingumo sertifikato duomenis jos siekė apie 193 kWh/m²/metus). Didžiausi šilumos nuostoliai – apie 68 kWh/m2/metus iki renovacijos buvo patiriami per pastato sienas. Jas atnaujinus, kad atitiktų energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimus, šie nuostoliai turėtų sumažėti iki 8 kWh/m2/metus.
Bendras skaičiuojamų šiluminės energijos sąnaudų Dvaro g. 53 patalpų šildymui sumažėjimas palyginus su padėtimi iki renovacijos siekia 67 proc., išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekio sumažėjimas turėtų siekti apie 37 t per metus. Specialistai daugiabučių renovacijos projektų vertę siūlo skaičiuoti pagal tai, kaip investicijos pasiskirsto sukurdamos naudą.
Vertinant modernizavimo projekto patrauklumą, būtina įvertinti ne tik energijos efektyvumą. Energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų. Dar yra pastato fizinės būklės atstatymas bei higienos normų (šiluminio komforto ir oro kokybės) gerinimo priemonės. Verta atsižvelgti į tai, kad periodiškas pastato renovavimas yra būtina pastato gyvavimo ciklo dalis, siekiant atstatyti nusidėvėjusių pastato elementų ir sistemų būklę, tokiu būdu mažinant avarijų riziką ir išlaikant pastate tinkamas gyvenimo sąlygas. Būtų klaidinga visų investicijų atsiperkamumą skaičiuoti tik sutaupomos energijos sąskaita.
AB „Šiaulių energija“ Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus darbuotojai pastebi, kad renovacija gyventojams tampa vis patrauklesne.
Pratęstas paraiškų daugiabučiams namams atnaujinti teikimo terminas
2020 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija paskelbė jau aštuntą kvietimą teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius namus. Šiemet paraiškų priėmimas pratęstas iki šių metų birželio 1 d. (iš pradžių buvo numatyta, kad paraiškos bus priimamos tik iki kovo 1 d.). Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) paraiškas renovacijai gali teikti ir savivaldybės, ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, ir administruojantieji renovacijos projekto įgyvendinimą, ir savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos administratoriai. Šis kvietimas, kaip ir kasmet, numatytas 150 mln. eurų investicijų sumai, kurios trečdalį – 50 mln. eurų – sudaro valstybės parama. Renovacijos projekto parengimo ir statybos technines išlaidas 100 proc. gyventojams kompensuoja valstybė. Gautas paraiškas BETA reitinguos pagal nustatytus kriterijus, kurių specialieji reikalavimai, pratęsus paraiškų teikimo terminą, taip pat šiek tiek pasikeitė (pakeitimai paryškinti): Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas tvirtinamas ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo priimamas ne mažesniu kaip 55 procentų butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
Šis reikalavimas netaikomas, jei su paraiška atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą pateikiamas finansuotojo rašytinis pritarimas lengvatinio kredito suteikimui. Kai atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo naudingasis plotas didesnis nei 1500 m² ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pradėtas rengti įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 5 d. nutarimui Nr. 96 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ pakeitimo“, projekte turi būti numatyta įrengti saulės šviesos energijos elektrinę bendrosioms pastato reikmėms, išskyrus atvejus, kai elektrinei įrengti nėra techninių galimybių.
Maloniai prašome kreiptis į AB ,,Šiaulių energija“ daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistus el. paštu renovacija@senergija.lt arba tel. (841) 591 238, jei Jums reikia konsultacijos ar pageidaujate, kad šie atvyktų į daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus pristatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo procesus. Atsižvelgiant į situaciją, šiuo metu tokie susirinkimai yra sėkmingai organizuojami nuotoliniu būdu, „Zoom“ platformoje. Užtikriname profesionalią, Jūsų pasitikėjimo vertą puikių savo srities specialistų pagalbą. Nepraleiskite progos pasinaudoti kvietimu teikti paraiškas atnaujinti daugiabučius namus ir pradėkite ruoštis renovacijai jau dabar! Sprendimas renovuoti savo namą išsprendžia daug problemų. Nuotraukose – jau renovuotas Dvaro g. 53 namas ir tas pats namas prieš renovaciją.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.