Lietuvos energetikos institutas, nagrinėdamas energetikos sektoriaus vystymo strategines kryptis, atliko įvairiapusę šalies šilumos ūkio raidos analizę. Šiuolaikiniais sudėtingų sistemų analizės metodais detaliai išnagrinėjus šilumos ir elektros sektorių plėtros ir funkcionavimo galimybes, nustatytas vandens šildymo katilų ir kogeneracinių jėgainių, vietinio ir importuojamo kuro vaidmuo, įvertinta įtaka šilumos gamybos savikainai.
Energetikos sektorių raida analizuojama bendrai su racionaliu ES skiriamos finansinės paramos paskirstymu, pagrįstu maksimalia ekonomine ir socialine nauda, kurią galima gauti integravus naujas ar modernizavus esamas technologijas. Atsižvelgiant į energetikos politiką ES šalyse formuojančius dokumentus, pasiūlytas praktinis ES paramos centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtrai ir funkcionavimui skirstymo būdas, skatinantis efektyvias investicijas ir naujų rinkos dalyvių atsiradimą.

Šilumos tiekimo tinklams, kaip neišvengiamai monopolinei šilumos ūkio daliai, siūloma taikyti reguliavimo praktiką. Tuo tarpu šilumos gamybos veikloje rekomenduojama pereiti prie nediskriminacinės konkurencijos principų, nuosekliai įgyvendinamų pagal kruopščiai parengtas taisykles. Tai leistų padidinti šilumos gamybos patrauklumą investuotojams, o auganti konkurencija ribotų nepagrįstus viršpelnius ir mažintų šilumos kainas vartotojams.

PRANEŠIMAI

•  DIDELIO NAUDINGUMO TERMOFIKACIJOS PLĖTROS IR CENTRALIZUOTAI TIEKIAMOS ŠILUMOS GALIMYBIŲ VERTINIMAS IR PASIŪLYMAI NACIONALINEI ŠILUMOS ŪKIO PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMAI (5.66 MB) 
  Arvydas Galinis, Lietuvos energetikos institutas
•  ES reikalavimai ir konkurencinė paramos skirstymo praktinė realizacija (699.80 KB)
  Dr. Aušra Pažėraitė, Lietuvos energetikos institutas
•  Siūlomi pagrindiniai centralizuoto šilumos tiekimo sistemos funkcionavimo principai (1.07 MB)
  Dr. Ramūnas Gatautis, Lietuvos energetikos institutas