PRANEŠIMŲ MEDŽIAGA:
 

•  Šilumos ūkio padėtis ir prognozės 2008 metams (152.35 KB)  Andrius Janukonis, LŠTA tarybos pirmininkas
•  Centralizuoto šilumos ūkio sektoriaus pasiekimai ir problemos Lietuvoje (1.84 MB)  Vytautas Stasiūnas, LŠTA prezidentas

Renginio nuotraukos:

Šilumos ūkis – vienas svarbiausių energetikos sektorių Lietuvoje. Jo
veikla glaudžiai susijusi su kitomis energetikos šakomis: elektros,
dujų, naftos, atsinaujinančių energijos šaltinių.

Visuose Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečių yra įrengtos
centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemos. Tose vietovėse, kur CŠT
ekonomiškai nepasiteisina, naudojamas individualus šildymo būdas. Šiuo
metu CŠT ir individualus šildymas mūsų šalyje sudaro maždaug po 50 %.
Toks santykis išlaikomas daugelyje mūsų kaimyninių šalių, kuriose
klimatinės sąlygos yra panašios kaip Lietuvoje ir kuriose šildymo
sezonas trunka taip pat 6-7 mėnesius per metus.
Per 18 nepriklausomybės metų CŠT patyrė daug permainų, pereinant nuo
sovietinių prie rinkos ekonomikos darbo metodų. Pereinamuoju
laikotarpiu CŠT ūkiui iškilo grėsmė būti sunaikintam, kaip tai įvyko
kai kuriose buvusiose sovietinėse respublikose. Mūsų šalies specialistų
pastangos ir Skandinavijos valstybių teigiamas pavyzdys bei parama –
esminiai faktoriai, kurie nulėmė, kad CŠT Lietuvoje butų išsaugotas.
Dabar, tarp 10 naujų ES narių, Lietuva yra laikoma pavyzdžiu, kaip
turinti gerai tvarkomą CŠT ūkį ir galinti jį modernizuoti iki Vakarų
Europos valstybių lygio.

Per praėjusį laikotarpį centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje visose
grandyse atlikta daug darbų. Vartotojų naudai pastatuose įrengti
automatiniai šilumos punktai, kurie palaiko reikiamą temperatūrą
butuose nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrų pasikeitimo, kas itin
svarbu pavasarį ir rudenį pereinamuoju laikotarpiu. Pastatai daugiau
nebeperšildomi. Džiugina ir tai, kad centralizuoto tiekimo privalumus
pradėjo suvokti ir vartotojai. Jei anksčiau pastarieji prašė
atsijungti, dabar nori prisijungti.

Naikinant grupines boilerines ir atliekant kitus modernizavimo darbus,
ženkliai sumažėjo šilumos nuostoliai tinkluose. Sėkmingai pereinama
prie vietinio kuro šilumos gamyboje, didinami kogeneracinių įrengimų
pajėgumai, atliekami kiti modernizavimo darbai, kurių pasekmė –
sumažėjęs kuro suvartojimas energijos gamybai.

2007 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują
Nacionalinės energetikos strategiją, kurioje numatytas platus
centralizuoto šilumos tiekimo vystymas Lietuvoje. Platesnis vietinio
kuro, komunalinių atliekų panaudojimas miesto, kogeneracinių jėgainių
įrengimas, šilumos tinklų, pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens
sistemų modernizavimas, o taip pat pačių pastatų šiltinimas leis
sumažinti šilumos suvartojimą, kartu ir mokestį gyventojams. Nuo 1996
iki 2006 m. į šilumos ūkį investuota apie 1 mlrd. Lt, tačiau iš viso
šilumos ūkio sektoriui atnaujinti reikalinga per artimiausius penkerius
metus investuoti virš 9 mlrd. Lt kaip numatyta 2007 m. gruodžio 27 d.
patvirtintame LR Vyriausybės Nacionalinės energetikos strategijos
įgyvendinimo 2008-2012 metų priemonių plane.

Džiaugiamės, kad tiek daug yra pasiekta, o ateityje stengsimės ir
toliau tęsti savo veiklą numatyta kryptimi – geresnės ir modernesnės
Lietuvos šilumos ūkio ateities link.

Vytautas Stasiūnas
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas