Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
RENGIANT LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMOS PERĖJIMO PRIE 100 PROC. ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO MODELĮ, VYKO DARBO SUSITIKIMAI VILNIUJE
Lietuvos energetikos agentūros pranešimas
Energetikos ministerijos, viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros ir šalies energetikos sektoriaus įmonių bei asocijuotų struktūrų atstovai šią savaitę surengė darbinius susitikimus su Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos atstovais, atvykusiais darbo vizito į Vilnių. Kuriamas mūsų šalies energetikos sistemos transformacijos modelis, kuris numatys galimus ekonomiškai efektyviausius ir pažangiausius būdus, kaip Lietuvai kuo anksčiau tapti visiškai elektros energija apsirūpinančia valstybe ir pasiekti, kad 100 proc. suvartojamos elektros energijos šalyje būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Lietuvos energetikos sistemos transformacijos modeliavimas atliekamas įgyvendinant Energetikos ministerijos inicijuotą Lietuvos energetikos agentūros ir JAV Energetikos departamento Nacionalinės atsinaujinančios energetikos laboratorijos (angl. National Renewable Energy Laboratory, NREL) susitarimą dėl bendradarbiavimo atliekant tyrimus atsinaujinančios energetikos plėtros srityje.
„Lietuva siekia užsitikrinti saugią ir nuoseklią energetikos sistemos plėtrą bei jos transformaciją, pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Netolimoje ateityje numatomas dvigubai didesnis elektros energijos poreikis, o pasigaminti jai naudosime atsinaujinančius energijos išteklius. Sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leido sumažinti elektros importą nuo 65 proc. prieš trejus metus iki 52 proc. pernai. Tai mažina šalies priklausomybę nuo energijos išteklių užsienio rinkų, be to, vietinė energijos gamyba užtikrina stabilesnes bei mažesnes elektros kainas verslui ir gyventojams, nes kuo daugiau elektros pasigaminame patys – tuo elektra mums pigesnė, – sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) l. e. p. direktorė Agnė Bagočiutė. – Jeigu Lietuva pasieks šių tikslų, kurie yra nustatyti Vyriausybės ir Energetikos ministerijos, tai jau 2030 m. tikrai galės pati apsirūpinti energija. Pagrindinis iššūkis – subalansuoti šalies energetinės sistemos spartų perėjimą prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Todėl būtina atlikti sistemos analizę ir politinius sprendimus priimančioms institucijoms pasiūlyti galimus transformacijos modelius“.
Bendros NREL ir LEA darbo grupės vykdo elektros sektoriaus perėjimo prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo plėtros scenarijų modeliavimą. Numatyta iki 2026 m. vidurio parengti Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studiją LT100, grįstą aukščiausia ekspertine kvalifikacija bei duomenimis ir atliekama pasitelkiant mokslo sektoriaus žinias bei naujausius modeliavimo įrankius. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos bus sumodeliuoti galimi energetikos sistemos transformacijos scenarijai 2030 m., 2040 m., 2050 m. ir įvertintos būtinos investicijos.
Taip pat bus atlikta skirstymo tinklo ir jo plėtros analizė, įvertinta vandenilio ir kitų žaliųjų dujų gamybos bei panaudojimo perspektyva, AEI plėtros įtaka šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijoms, oro kokybei ir žmonių sveikatai.
Vilniuje surengtuose darbo susitikimuose aptarti per pastarąjį pusmetį atlikti darbai ir pasiekta pažanga bei suplanuotos artimiausios užduotys. LT100 tikslai pristatyti Energetikos ministerijai, šalies energetikos sektoriaus įmonėms, asocijuotoms struktūroms ir Lietuvos žiniasklaidai.
Pristatymuose dalyvavo Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto TSPMI, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos, Lietuvos saulės energetikos asociacijos, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos atstovai. Taip pat surengti susitikimai su AB „Amber Grid“, AB „KN Energies“ (buv. „Klaipėdos nafta“), AB „Orlen Lietuva“, AB EPSO-G, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Evecon“, UAB „Inbalance grid“ ir kitų energetikos sektoriaus įmonių atstovais.
Atlikus visa apimantį Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimą, modeliuojami pagrindiniai energetikos transformacijos scenarijai taps pagrindu patikslinti energetikos srities strateginius planavimo dokumentus, taip pat leis tyrimų duomenimis bei rezultatais pagrįsti Energetikos ministerijos ruošiamą atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS).
Strateginiai Lietuvos energetikos tikslai – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas ir apsirūpinimas energijos ištekliais iki 2050 m., perėjimas efektyviausiu būdu prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo. Energetikos sistemos transformacija suteiks naujų galimybių pramonės augimui, taip pat užtikrins energijos prieinamumą verslui ir gyventojams prieinamomis kainomis bei didins energijos eksporto regionui galimybes.
Modeliavimo studija rengiama įgyvendinant Energetikos ministerijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energetikos departamento 2022 m. liepos 7 d. Memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje remiant Lietuvos energetinį saugumą ir jos kelią į neutralaus poveikio klimatui energetikos sektorių iki 2050 m.
Lietuvos energetikos agentūros ir NREL bendradarbiavimu įgyvendinamas Vyriausybės programoje numatytas siekis plėtoti transatlantinį energetinį dialogą, stiprinti projektinį bendradarbiavimą su JAV analitiniais centrais energetinio saugumo srityje.
Kitos naujienos
APVA kviečia gyventojus teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Prieš mėnesį paskelbtas kvietimas jau sulaukė paraiškų už daugiau nei 3 mln. eurų.
Istorinėje Petrašiūnų elektrinėje įvyko antrasis „Kauno energijos“ festivalis „Transformacijos“. Dvi naktis vienas įdomiausių miesto industrinių objektų transformavosi į šviesų ir garso instaliaciją.
Rugpjūčio 22 d. AB Panevėžio energija“ lankėsi naujuoju Lietuvos energetikos instituto (LEI) vadovu tapęs prof. dr. Saulius Gudžius, direktoriaus pavaduotojai Rimantas Bakas ir Andrius Tamošiūnas, LEI vyr. mokslo darbuotojas Rolandas Urbonas.
Atsižvelgdami į Lietuvos energetikos kraštovaizdį, aišku, kad šalis susiduria su galimybėmis ir iššūkiais pereinant prie atsinaujinančių šaltinių. Atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės energija, augimo potencialas yra reikšmingas, tad gali kilti klausimas, ar yra tinkamos politikos struktūros ir novatoriškos technologijos, palaikančios šį perėjimą. Tačiau viešas skeptiškumas ir reguliavimo barjerai gali trukdyti pažangai. Kaip Lietuva įveiks šias sudėtingas situacijas, kad visiškai priimtų žaliąsias energijos revoliucijas? Atsakymas galėtų pakeisti jos energetinę ateitį ir turėti įtakos regioninėms dinamikoms.