Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Raginame pateikti informaciją apie teritorijas, kuriose galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos
LR aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 14 d. pranešimas.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), privalo būti registruojamos vienoje sistemoje – Nekilnojamojo turto registre. Jame nuo šios datos bus kaupiama visa informacija apie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas SŽNS teritorijas, todėl šio registro tvarkytojui Registrų centrui turi būti pateiktas pranešimas kartu su teritorijų erdviniais duomenimis.
Raginame asmenis, norinčius vykdyti ūkinę ar kitokią veiklą, dėl kurios nustatytos šios teritorijos, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius, žemės sklypo savininkus arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinius, įstatymo ar Vyriausybės įgaliotas institucijas (tais atvejais, kai tenkinamas viešasis interesas) reikalingą informaciją pateikti nelaukiant paskutinės dienos, gruodžio 31-osios.
Taip bus sudaryta galimybė nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams susipažinti su informacija apie SŽNS teritorijas, bus aišku, kur ir kokių apribojimų jie turi laikytis.
Informaciją patogu pateikti naudojantis Nekilnojamojo turto registro elektronine priemone, kuri sukurta įgyvendinant iš Europos socialinio fondo finansuojamą projektą. Projektą inicijavo Aplinkos ministerija kartu su projekto partneriu Registrų centras, siekiant pagerinti su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir viešinimu susijusių paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo kokybę.
Šiuo metu kuriamuose SŽNS teritorijų, interaktyviuose žemėlapiuose, prie kiekvienos iš jų bus matomas ne tik ūkinę veiklą vykdantis asmuo, bet ir informacija apie jos įregistravimo faktą ir pagrindą, kompensacijų už nuostolius, patiriamus dėl ribojimų, apskaičiavimą ir išmokėjimą.
Žemėlapyje bus galima pasitikrinti, kokie draudimai vykdyti ūkinę veiklą pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, galioja pasirinktoje teritorijoje.
Planuojama, kad ši informacija nuo 2023 m. sausio 1 d. bus pasiekiama ne tik per Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, bet ir per www.regia.lt, www.geoportal.lt, www.planuojustatau.lt ir kitų valstybinių informacinių sistemų interneto svetaines.
Iki šiol norint išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba teritorijų planavimo dokumentą, informacija buvo renkama naudojantis skirtingais valstybiniais registrais, kadastrais, įvairių institucijų paviene informacija – kultūros paveldo, saugomų teritorijų, gamtos draustinių ir pan. Tai atimdavo daug laiko, trukdė dirbti kokybiškai, efektyviai, didino administracinę naštą.
Pabaigus įgyvendinti projektą, visi duomenys bus sukaupti vienoje vietoje, aiškūs ir vieši. Lietuvos gyventojams bus prieinama kompleksinė informacija, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas bus skaidresnis ir sklandesnis.
2020 m. įsigaliojęs naujas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato visas taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos taikomos. Tai ypač svarbu sklandžiam ir skaidriam teritorijų vystymui, ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, investicijų pritraukimui. Įstatymas taip pat nustato pareigą teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoti vieningoje sistemoje – Nekilnojamojo turto registre.
Kitos naujienos
Šilumos gamybos ir tiekimo procesams reikia daug elektros energijos. Siekdama mažinti šilumos kainą ir naudoti tvariai pagamintą elektrą, „Kauno energija“ išsikėlė strateginį tikslą visą savo veiklai reikalingą elektrą pasigaminti pati.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – vienas iš Europos Sąjungos prioritetų ir vienas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų. Pagal naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas, kurios šiuo metu perkeliamos į Lietuvos teisės aktus, sudaryti energijos sutaupymo susitarimus netrukus privalės visos valstybės bei savivaldybių valdomos įmonės.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė sako, kad šių metų šildymo sezono metu energijos – tiek elektros, tiek šilumos – kainos bus stabilios.