Š. m. spalio 22 dieną Radviliškyje įvyko Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) specialistų ir bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovų pasitarimas. Pagrindinis tikslas – aptarti naujo stambaus pramoninio potencialaus šilumos vartotojo prijungimo prie centralizuotų šilumos tinklų (CŠT) technologines, ekonomines ir teisines galimybes. Situacija neįprastinė, vartotojas – ūkio subjektas, siekiantis apsirūpinti pigesniais energijos ištekliais, jam reikalinga šiluminė energija kitokių parametrų nei gaminama šiuo metu, bendrovei reikia papildomų investicijų ir t.t. Žinoma, abi pusės turi gerai pasverti naudą, prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, išlošti dėl to turi ir Radviliškio miesto šilumos vartotojai. Tad klausimų daug – buvo apie ką padiskutuoti, galimai taip bus sukurta nauja praktika Lietuvos šilumos ūkyje. Kartu tai buvo gera proga susipažinti su įmonės aktualijomis, pasidžiaugti laimėjimais ir išgirsti probleminius aspektus.

„Radviliškio šiluma“ savo dydžio šilumos tiekimo įmonių grupėje turi vieną mažiausių šilumos kainų, tačiau tai netrukdo dirbti pelningai, įmonė dirba stabiliai, nekelia abejonių kreditavimo įstaigoms, gali planuoti tolimesnius ūkio atnaujinimui būtinus projektus. Pastarajame dešimtmetyje buvo aktyviai atnaujinami vamzdynai, jau parengtas naujas didelis magistralinės antžeminės trasos pakeitimo į požeminę projektas, kuris bus įgyvendinamas sekančiais metais. Užbaigus šį projektą CŠT sistemos Radviliškio mieste atnaujinimas bus iš esmės baigtas.

Šiluma gaminama centrinėje Radviliškio katilinėje trijuose biokurą naudojančiuose katiluose (5+5 ir 8 MW) su dviem atskirais kondensaciniais ekonomaizeriais. Biokuro katilai su pagalbine įranga sukomponuoti į du atskirai veikiančius autonominius blokus, kuriems biokuras tiekiamas atskirais transporteriais iš atskirų kuro sandėlių. Tai padidina šilumos gamybos patikimumą ir gamybos įrenginių pakeičiamumą, poreikiui esant. Šiluminės galios lanksčiam reguliavimui „įdarbintas“ dūmavamzdis gamtines dujas naudojantis manevringas 4 MW galios vandens šildymo katilas. Prireikus gali būti įjungtas dujinis „sovietinių“ laikų šildymo katilas PTVM-10. Pažymėtina, kad kaip rezervinio kuro atsarga, katilinės teritorijoje saugoma smulkinta mediena 10 parų poreikiui patenkinti. Taip išvengiama mazuto saugojimo ir su tuo susijusių išlaidų bei aplinkosauginių problemų. Katilinės elektros poreikiams patenkinti naudojami du gamtinėmis dujomis dirbantys kogeneraciniai vidaus degimo varikliai su elektros generatoriais, kuriuose susidaranti šiluma panaudojama tinklų vandens pašildymui.

„Radviliškio šiluma“ įsirengusi ir eksploatuoja atskiroje CŠT sistemoje (Linkaičiuose) dar retai Lietuvoje sutinkamą pilnai automatinę smulkintą medieną naudojančią biokuro katilinę (2×0,4 MW). Įmonės vadovų teigimu, svarbiausia tokioje katilinėje yra naudoti labai kokybišką medžio skiedrą, kad būtų išvengta užsikišimų ir katilo sustojimų. Todėl įmonė pati išrūšiuoja ir atsirenka iš gaunamo biokuro srauto kokybišką jo dalį ir nukreipia į minėtą automatinę katilinę. Eksploatavimo patirtis parodė, kad kokybiškai įrengta ir prižiūrima biokuro katilinė gali dirbti be nuolatinės personalo priežiūros ir neplanuotų gedimų.                       

Optimali „Radviliškio šilumos“ katilinių komplektacija ir aukštas efektyvumas lėmė, kad neseniai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) tvirtinant bazinę šilumos kainą, įmonės palyginamieji rodikliai atitiko nustatytas ribas ir nebuvo „nukarpyti“. Pažymėtina, kad bendrovė aktyviai naudojosi ES parama, skiriama vamzdynų projektams, o kofinansavimui naudojosi Europos investicinio banko suteiktomis ilgalaikėmis paskolomis. Tokiu būdu geriau subalansuojami nusidėvėjimo sąnaudų, kurios įskaičiuojamos į šilumos kainas, ir gražinamų paskolų finansiniai srautai.                 

Įmonės vadovai pažymi konstruktyvius ir geranoriškus santykius su įmonės akcininkų atstovu  –  Radviliškio savivaldybe. Akcininkas supratingai nereikalauja iš šilumos tiekimo įmonės dividendų ir taip padeda suformuoti finansinius rezervus bei subalansuoti pajamas-išlaidas iš esmės be trumpalaikių paskolų. Žinant, kad apyvartinių paskolų palūkanos neįskaičiuojamos į šilumos kainas, taip įmonė išvengia papildomų finansinių nuostolių. Kaip reguliavimo ir kainodaros trūkumas buvo paminėta problema, kuomet įmonei savivaldybė perduoda eksploatuoti labai mažos buhalterinės vertės turtą, kuriam eksploatuoti ir atnaujinti reikia papildomų išlaidų, tačiau šios išlaidos neįskaičiuojamos į reguliuojamas šilumos kainas. Manytina, kad tokiu atveju turėtų būti perkainuojamas turtas ir pripažįstama nauja jo vertė, o amortizaciniai atskaitymai bei investicijų grąža įskaičiuojama į reguliuojamas kainas.      

„Radviliškio šiluma“ vykdo ir daugiabučių pastatų renovacijos administravimą. Tolimesniuose įmonės planuose – nuotolinio duomenų nuo įvadinių šilumos apskaitos prietaisų nuskaitymo diegimas, antžeminės magistralės pakeitimas, galimai šilumos gamybos pajėgumų didinimas, jeigu prisijungs naujas šilumos vartotojas ir kiti smulkesni projektai.

Įmonės vadovo Prano Mickaičio teigimu, „Radviliškio šilumoje“ dirba kompetentinga ir gerai subalansuota komanda, kuri pajėgi ne tik patikimai ir efektyviai vykdyti šilumos tiekimą, bet ir įgyvendinti naujus ir sudėtingus projektus, siekiant gerinti ar plėsti vietos gyventojams bei ūkio subjektams reikalingas paslaugas mažiausiomis kainomis.    

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Tekstas atsisiųsti.