Aplinkos projektų valdymo agentūros pranešimas, 2025 m. vasario 14 d.

Penktadienį Aplinkos ministerija maždaug 200 NT vystytojų, projektuotojų, architektų, savivaldybių atstovų pristatė studiją „Miesto atnaujinimo kvartalais modelis“. Studijoje apibendrintos įžvalgos padėtų Lietuvos savivaldybėms nuosekliau ir sistemiškiau planuoti bei įgyvendinti miestų atnaujinimą kvartalais.

Kvartalinės renovacijos modelis suteiktų savivaldybėms galimybę atnaujinti ne tik pavienius pastatus, bet ir ištisus kvartalus. Taip būtų gerinamos miestiečių gyvenimo sąlygos ir įgyvendinama XIX Vyriausybės numatyta daugiabučių renovacijos proveržio strategija.

Skirtingai nei pavienių pastatų renovacija, kvartalinis atnaujinimas yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik gyvenamuosius pastatus, bet ir viešąsias erdves, jų aplinką bei infrastruktūrą – tiek antžeminę, tiek požeminę. Be energetinio efektyvumo didinimo, modelis akcentuoja socialinius, ekologinius aspektus, bendruomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir yra pakankamai lankstus, kad būtų pritaikomas įvairiems miestams.

Modelis apima skirtingus lygius, kuriais gali būti planuojama ir įgyvendinama renovacija. Tai – nustatantis bendruosius miesto tikslus ir strategijas miesto lygmuo; formuojantis konkrečias prioritetines sritis atskiroms miesto teritorijoms kvartalo lygmuo; konkrečių blokų vizijas numatantis bloko vaidmuo; numatantis tinkamiausius bendros infrastruktūros ir žaliųjų erdvių atnaujinimo sprendimus pastatų grupės lygmuo; ir pastato lygmuo, kuris orientuojasi į pavienių pastatų energinį efektyvumą, funkcionalumą ir estetiką.

Studijoje paminėti ir keli sėkmingi kvartalinės renovacijos pavyzdžiai. Įgyvendinus atnaujinimo strategiją, Rumpiškės tapo pirmuoju kompleksiškai renovuotu daugiabučių rajonu Klaipėdoje ir vienu geriausiu kvartalinės renovacijos pavyzdžiu Lietuvoje. Strategijoje buvo pateikti siūlymai pagerinti viso rajono daugiabučius kiemus, viešąsias erdves, automobilių stovėjimo aikšteles, o taip pat pateikti siūlymai renovuoti ar praplėsti pastatus. Vykdant projektą, vietos bendruomenė buvo įtraukta į sprendimų priėmimą, buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės ir diskusijos.

Klaipėdai  patvirtinus šią strategiją, buvo atnaujinami šį rajoną sudarantys kvartalai – jų pastatai, kiemai ir viešosios erdvės (Vaidilos aikštė ir Ąžuolų giraitės parkas). Paskatinti gretimų gerųjų pavyzdžių, prie renovacijos jungėsi vis daugiau rajono namų.

Taip pat buvo parengta sovietmečiu statytų daugiabučių Kauno Eigulių mikrorajone kompleksinės transformacijos strategija, Vilniaus Karoliniškių mikrorajono urbanistinė strategija.

Modelio pristatyme dalyvavę socialiniai partneriai pateikė klausimų ir pasiūlymų dėl priedangų ir slėptuvių įrengimo vykdant kvartalinės renovacijos projektus, apie šių teritorijų tinkamesnį pritaikymą dviratininkams ir asmenims su negalia.

Su parengta studija galima susipažinti čia.

Aplinkos ministerija informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 4 110 namų. Tai – tik maždaug 14 proc. visų atnaujinimo programoje galinčių dalyvauti namų. Dar apie 1 200 namų šiuo metu yra renovuojami.

Didžiausia namų dalis (net 63 proc., 45 pastatai) renovuota Birštone, Palangoje (49 proc.,146 pastatai), Druskininkuose (43 proc., 118 pastatų). Vilniuje šis rodiklis siekia 6,1 proc. (316 namų), Kaune – 6,9 proc. (299 namai), o Neringos savivaldybėje – 0,8 proc. (1 namas), Pagėgių savivaldybėje – nė vieno.

Lietuvoje dar liko nerenovuota virš 30 tūkst. daugiabučių namų. Iki 2030 m. turėtų būti renovuota apie 10 tūkst. daugiabučių. 

Aplinkos ministerijos informacija