Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Primename, kad šildant namus būtina laikytis aplinkosauginių reikalavimų

LR aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 6 d. pranešimas.
Šąlant orams, aplinkosaugininkai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad per šildymo sezoną užterštumas juntamas individualių namų rajonuose, nes kai kurie gyventojai patalpas šildo kūrendami bet kuo: senais baldais, drabužiais, avalyne, langų rėmais, plastiko pakuotėmis, ar atliekomis, apdorotomis lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis arba net cheminėmis medžiagomis apdorotais bėgiais.
Kūrenamos atliekos labai teršia orą, gruntą ir vandenį, tad žmonės, degindami draudžiamas medžiagas, ypač kenkia savo sveikatai. Todėl jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas, yra degant išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Pelenus žmonėms išbarsčius, prie savo namų, sode, darže šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija ypač kenksminga. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį.
Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų.
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų. Jei pastebėjote neteisėtų atliekų deginimo atvejų, praneškite telefonu 112.
Kitos naujienos
Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomos idealiu būsto valdymo modeliu. Tikėta, kad bendrą turtą prižiūrėti pigiau, valdyti – demokratiškiau, o svarbiausia – patys gyventojai gali priimti naudingiausius ir jų interesus geriausiai atitinkančius sprendimus.
Atėjus pavasariui ir pasibaigus šildymo sezonui, apie šilumą imama galvoti vis rečiau. Tačiau mokslininkai primena – šiluma yra ne tik sezoninis poreikis, bet ir svarbus energijos resursas, kurį galima išsaugoti ir panaudoti tada, kai labiausiai reikia.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro duomenys rodo, kad nors Lietuvos aplinkos oro tarša mažėja, didžiausiais jos šaltiniais išlieka naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, transporto, šilumos gamybos bei žemės ūkio sektoriai.