LR Vyriausybės 2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį dalyvavo „GreenTech Vilnius“ forumo atidaryme, jame sakytoje kalboje premjerė pažymėjo Vyriausybės keliamus Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomumo didinimo tikslus, atsparumą energijos kainų iššūkiui ir išsaugomą klimato neutralumo siekį.

Vyriausybės programoje pabrėžiamo žaliojo kurso Lietuvai būtinybė – dėl nacionalinio saugumo, energetinės ir žaliavinės nepriklausomybės, visuomenės gyvenimo kokybės ir gamtos pusiausvyros – dar labiau aktualizuota pastaraisiais metais, sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, o Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir visai Europai taikomas energetinis šantažas, siekiant paveikti jos politinę laikyseną, sukūrė ypatingą kontekstą.

„Visiškai suprantu, kad vertinant politikų darbą nesėkmės ir klaidos įprastai daug labiau krenta į akis nei tai, kas pavyksta, kokie reikšmingi sprendimai buvo priimti. Tačiau nekelia abejonių, kad šiandien mūsų padėtis atrodytų kur kas dramatiškesnė, jeigu nebūtume priėmę kai kurių sprendimų praeityje. Konkrečiai paminėčiau suskystintų dujų terminalą, kuris mums suteikė saugumą ir leido atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos. Terminalas, iš pradžių buvęs tik Lietuvos projektu, tapo regioniniu ir svarbiu gamtinių dujų centru, padedančiu apsirūpinti dujomis ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms valstybėms.

Derėtų pabrėžti šiuo metu įgyvendinamų elektros tinklų sinchronizacijos ir „Rail Baltica“ projektų svarbą. Šie projektai mums strategiškai be galo svarbūs, nes eliminuoja nedraugiškų Lietuvai šalių spaudimo grėsmes, todėl Vyriausybė bando juos spartinti tiek, kiek tai techniškai įmanoma“, – kalboje „GreenTech Vilnius“ forume sakė premjerė.

Šių metų energijos kainų šuolis diktavo būtinybę reaguoti operatyviai ir spręsti nelengvą uždavinį – kaip solidariai veikti susidariusioje padėtyje, pridūrė I. Šimonytė. 

„Vyriausybė kartu su reguliuotoju peržiūrėjo kainodarą iš pagrindų, kad ši taptų lankstesnė, dinamiškesnė, galėtų reaguoti į energijos išteklių svyravimus. Kitų metų biudžeto projekte prioritetas skiriamas, kiek įmanoma, apsaugoti visuomenės ir verslo sektoriaus pajamas, susidūrus su itin aukštomis energijos kainomis, nepaneigiant rinkos signalų svarbos, kurie kartais verčia visuomenę, Vyriausybę ir verslą perplanuoti ir keisti savo elgesį ilguoju laikotarpiu“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Savo kalboje premjerė paminėjo šiemet Seimo pavasario sesijoje priimtą atsinaujinančių energijos išteklių įstatymų paketą ir pasidžiaugė, jog jis sulaukė gana plačios politinių partijų paramos. Paketas panaikina atsinaujinančios energetikos plėtros barjerus, perteklinius suvaržymus ir sudaro prielaidas, kad jau 2030 m. Lietuva generuoti daugiau nei 90 procentų reikalingos elektros.

Didžiulis energetinis potencialas, pasak premjerės, yra Baltijos jūra. 2011 m. pradėtame rengti Baltijos jūros teritorijos plane nustatyti plotai jūros vėjo parkams plėtoti. Tikimasi, kad kitais metais bus pradėti statyti du jūros vėjo parkai, kurių suminė energetinė galia sieks iki 1,4 gigavato.

„Jau kitais metais paskelbsime konkrečią datą, kada Lietuva išeis iš BRELL žiedo ir sinchronizuos elektros tinklus su Vakarais. Anksčiau planuota, kad šis procesas bus užbaigtas 2025 m., tačiau tikrai intensyviai dirbome ir manau, kad sėkmingai atlikome namų darbus ir tikiu, kad sinchronizacija bus užbaigta anksčiau. Dėl to intensyviai bendradarbiaujame su partneriais Latvija ir Estija, nes tikiu, kad tai yra visų mūsų bendras prioritetas – kuo greičiau užbaigti sinchronizaciją ir tokiu būdu iki minimumo sumažinti Rusijos galimybes terorizuoti Baltijos valstybes jų elektros priklausomybe BRELL žiedui.

Jau netrukus Vyriausybė pristatys pasiūlymus, kaip šilumos sektoriuje labiau integruoti atliekinę šilumą ir atsinaujinančius išteklius. Bus sukurtos veiksmingesnės paskatos dekarbonizuoti šilumos sektorių. Pasiūlysime ir efektyvumą skatinančias priemones, tarp jų naują kainodarą ir biokuro rinkos pokyčius“, – sakė premjerė.

Premjerė akcentavo, kad daug dėmesio Vyriausybė skirs Lietuvos energetikos sektoriaus saugumui, atsparumui krizėms ir visuomenės poreikių užtikrinimui. Jei norime gyventi stiprioje valstybėje, plėtoti inovatyvią ekonomiką, labai svarbu užtikrinti, kad energetikos sistema yra saugi ir nepriklausoma, pažymėjo I. Šimonytė.