Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Praėjusią savaitę pigo beveik visi energijos ištekliai
Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2025 m. kovo 17 d.
Praėjusią savaitę beveik visų energijos išteklių kainos mažėjo: gamtinės dujos atpigo 4 proc., biokuras – 2,6 proc., Brent nafta – 0,4 proc., Lietuvoje benzino kainos sumažėjo 1,5 proc., dyzelino – 1,4 procento. Nurimus vėjui, elektros gamyba vėjo jėgainėse mūsų šalyje mažėjo 53 proc., palyginus su ankstesne savaite, o šiluminių elektrinių, kuriose naudojamos gamtinės dujos, generacija padidėjo 138,3 proc., atvėsus orams ir 2,5 proc. išaugus elektros vartojimui. Praėjusią savaitę pasigaminome 71 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas, bet pažeista „EstLink 2“ jungtis vis dar riboja pigesnės energijos importą. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo 103 proc., elektra brango visame Baltijos jūros regione.
Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške kovo 10–14 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 44,1 Eur/MWh iki 42,3 Eur/MWh. 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 45,5 Eur/MWh, o prieš metus tuo pačiu metu – 26 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–42 Eur/MWh ribose.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 39,1 proc., prieš savaitę buvo 41,4 proc., prieš metus – 46,9 procento.
Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 35 proc., ankstesnę savaitę užpildymas siekė 36,8 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 59,7 procento.
Kovo 10–14 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 372,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 377,1 GWh). Į Latviją išsiųsta 94,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 112,0 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 17,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 22,7 GWh).
Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,4 GWh).
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas kovo 10–14 d., palyginti su kovo 3–7 d., padidėjo 20,9 proc. – suvartota 284,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 235,4 GWh).
Gamtinių dujų suvartojimo išaugimą lėmė didesnis gamtinių dujų vartojimas šiluminėse elektrinėse.

Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl sumažėjusios vėjo elektrinių generacijos, augo visame Baltijos jūros regione.
Lietuvoje elektros kainos padidėjo nuo 55,4 Eur/MWh iki 112,5 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 64,3 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę –74,9 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuvoje ir Latvijoje elektros kainos padidėjo 103 proc. – nuo 55,4 Eur/MWh iki 112,5 Eur/MWh, Estijoje didėjo 102 proc. – nuo 55,4 Eur/MWh iki 111,7 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos augo 317 proc. – nuo 21,3 Eur/MWh iki 88,9 Eur/MWh, Vokietijoje 18 proc. – nuo 93,5 Eur/MWh iki 110,6 Eur/MWh, Lenkijoje 27 proc. – nuo 89,2 Eur/MWh iki 112,9 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos padidėjo 322 proc. – nuo 21 Eur/MWh iki 88,7 Eur/MWh.
Praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 71 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos ir Latvijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 17,1 proc. ir siekė 162,8 GWh.
Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę pagamino vėjo elektrinės – 58,6 GWh elektros, bet jų gamyba, nurimus vėjui, buvo 53 proc. mažesnė, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 124,7 GWh, ir 26,7 proc. mažesnė nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 80 GWh energijos
Atšalus orams padidėjusį energijos poreikį užtikrino šiluminės elektrinės, kurios per savaitę pagamino 55,1 GWh, arba 138,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 23,1 GWh, ir daugiau nei 5 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 10,3 GWh elektros energijos.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 23,3 GWh – tai 11,2 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 20,9 GWh, ir 41,8 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 16,4 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 12,4 GWh – tai 21 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 15,7 GWh, ir 43,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 22 GWh.
2025 m. kovo 10–16 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 2,5 proc. – iki 229 GWh.

Vidutinė Brent naftos kaina siekė 70,1 USD/bbl ir tai 0,4 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 70,4 USD/bbl.Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 83,8 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 78,6 Eur/MWh.
Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl didesnės, o vėlesniu laikotarpiu bus tokios pačios, kaip buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad artimiausiu metu Brent naftos kainos gali svyruoti 67–71 USD/bbl lygyje.
Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 1,4–4,3 proc., išskyrus Latviją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,1 procento.
Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 1,4–4,5 proc., išskyrus Latviją, kur vidutinė kaina padidėjo 0,1 procento.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,109 Eur/l.
Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,1 proc., o dyzelino – 1,4 proc. mažesnė.

2024–2025 m. šildymo sezono antroje pusėje, biokuro kainos, pagal ilgametes tendencijas, šildymo sezono antroje pusėje biokuro kainos mažėja ir dabar jau yra mažesnė nei pernai. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 2,6 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 16,98 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 18,56 Eur/MWh. Biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh.
Lietuvos energetikos agentūra kiekvieną savaitę analizuoja ir skelbia Energetikos duomenų apžvalgą
Kitos naujienos
Su klimato kaita susiję ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos, tiek audros, tiek staigūs atšilimai ir atšalimai – tampa vis dažnesni ir intensyvesni, o jų daroma žala seniems daugiabučiams yra daug didesnė nei modernizuotiems.
Vilniaus miesto savivaldybė, skatindama tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus, skirs dalinį finansavimą gyventojams, atsisakantiems iškastinio kuro šildymo įrenginių.