Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Pradedama skirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus įmonėms
2022 m. vasario 1 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Šalies įmonėms, dalyvaujančioms ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje, artimiausiu metu bus paskirstyti nemokami ATL 2021-2025 m. laikotarpiui. Juos gaus 64 įmonės.
Didžiausias leidimų skaičius atiteks tokiems pramonės gigantams kaip „Achema“, „Orlen Lietuva“ ir „Akmenės cementas“, kitoms stambioms įmonėms, šilumos tinklams, elektrinėms ir katilinėms.
Pagal pirmadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo pasirašytą įsakymą, Aplinkos projektų valdymo agentūra nemokamus ATL už praėjusius metus paskirstys visiems į sąrašą įtrauktiems įrenginiams jau šiomis dienomis. Už 2022 m. jie bus paskirstyti pagal nusistovėjusią tvarką, iki vasario 28 d.
Su planuojamais paskirstyti nemokamų ATL kiekiais, įmonių ir įrenginių sąrašu galite susipažinti čia
Pasiūlytas kvotas patvirtino Europos Komisija.
Nemokami ATL paskirstyti pagal naujausius duomenis, kuriuos įmonės pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai 2021 m., įvertinus jų paraiškas ir veiklos apimtis.
ES ATL prekybos sistemoje 2013-2020 m. dalyvavo arti 90 Lietuvos įmonių. Joms skirtų nemokamų ATL paskirstymo lentelę galima rasti Aplinkos ministerijos tinklapio rubrikos „Klimato kaita“ porubrikėje „ES ATL prekybos sistema ir JTBKKK lankstieji mechanizmai“.
Prekyba taršos leidimais – pagrindinė ES klimato kaitos politikos priemonė ŠESD išmetimui reguliuoti. Šios prekybos sistema veikia visose ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine. Ji šiuo metu apima daugiau nei 11 tūkst. ŠESD išmetančių įrenginių.
Kiekvienam įrenginiui išduodamų ATL skaičius kasmet tolygiai mažėja. Nustatyta, kad nuo 2030 m. nemokamai skiriamų ATL apskritai turi nebelikti. Dėl palaipsniui mažėjančio nemokamų ATL kiekio veiklos vykdytojai turi investuoti į technologijas, mažinančias į atmosferą išmetamą ŠESD kiekį.
Kitos naujienos
Beveik 5 km naujų ir rekonstruotų trasų, vamzdynai po Panemunės tiltu, vamzdžių prastūmimai po medžiais ir gatvėmis, darbai judriame A. Juozapavičiaus prospekte. Tai – vos per pusmetį įgyvendintas didžiausias šių metų „Kauno energijos“ projektas, kuriuo prie integruoto šilumos tinklo prijungta Panemunė.
Atšalus orams prasideda šiluminės energijos gamyba ne tik energetikos įmonėse, intensyviau šildomi individualūs namai, pramoninės ir komercinės patalpos – dėl to padidėja teršalų išmetimas į orą.
Skuodo rajono savivaldybės paskatinta UAB „Skuodo šiluma“ šiais metais jau vasarą nusprendė investuoti į tvarią energetiką. Investicijos buvo skirtos nusidėvėjusio, 2007 m. statyto katilo pakeitimui. Įsigytas ir sumontuotas naujas, inovatyvus, granulėmis kūrenamas, 300 kilovatų šildymo katilas.