LR energetikos ministerijos pranešimas, 2024 m. spalio 1 d.

Šiuo metu biokuro kainos yra žemiausiame lygyje per pastaruosius 4 metus, o tai įvertinus, prognozuojama, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina ateinantį šildymo sezoną išliktų panaši į praeitų metų. Tai konstatuota praeitą savaitę Energetikos ministerijos organizuotame pasitarime.   

Šiuo metu biokuro trumpalaikių sandorių kaina „Baltpool“ biržoje siekia apie 19,52 Eur/MWh. O dabar sudaromų ilgalaikių sandorių kaina dėl biokuro tiekimo žiemos sezonui formuojasi ties 21 Eur/MWh. „Baltpool“ duomenimis, šiuo metu energijos išteklių biržoje besiformuojanti biokuro kaina 2024–2025 m. šildymo sezonui yra 13 proc. mažesnė už praeito šildymo sezono vidutinę biokuro kainą. Palyginimui – vidutinė biokuro kaina 2022–2023 m. šildymo sezone siekė 38,9 Eur/MWh.

„Padidinta biokuro pasiūla rinkoje, konkurencija tarp tiekėjų, sukurtos paskatos miško kirtimo liekanų panaudojimui šilumos gamyboje leido užtikrinti mažesnes šilumos kainas gyventojams. Ilgalaikių biokuro sandorių kaina formuojasi ties 21 Eur/ MWh ir yra panaši visose Baltijos šalyse. Tokia situacija vertinama teigiamai, nes nėra pagrindo iš šalies išvežti biokuro. Džiugu, kad vystosi vietinė biokuro rinka, kuri duoda didžiulę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Naujam šildymo sezonui šilumos tiekimo įmonės jau įsigijo 32 proc. reikalingo biokuro kiekio. 

Vis daugiau nuperkama biokuro, kurio gamyboje naudojamos miško kirtimo liekanos, tai yra šakos ir kitos kirtimo liekanos, kurių neįmanoma panaudoti jokiai kitai aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai gaminti. Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, didesni šilumos tiekėjai bendrame kuro balanse turi naudoti 30 proc. biokuro, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. SM3 standarto biokuras yra labai svarbus, nes be SM3 biokuro kaina siektų apie 30 Eur/MWh ir SM3 nesant, rinkoje susidarytų biokuro trūkumas.
2023 m. Lietuvoje tvaraus biokuro įvykdytų sandorių dalis sudarė 86 proc., miško kirtimų liekanų, t. y. SM3 standarto biokuro dalis sudarė 42 proc. viso šio biokuro kiekio. Pagal kilmės šalį net 98 proc. sudeginto biokuro buvo vietinės kilmės ir tik 2 proc. – Latvijos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skaičiavimais, prie dabar rinkose esančių energijos išteklių kainų, ateinantį šildymo sezoną šilumos kaina šalyje gali svyruoti nuo 6,87 iki 7,70 ct/kWh (be PVM).
Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, nuo 2022 m. pabaigos šilumos tiekimo įmonėms nustatomas bazinis pajamų lygis, todėl būsimas šildymo kainas prognozuoti yra sudėtingiau – šilumos tiekėjams suteiktas lankstumas nustatyti šilumos kainas, atsižvelgiant į bazinį pajamų lygį.
Įprastai, iš biokuro gaminant šilumą, biokuro kaina sudaro apie 50 proc. galutinės šilumos kainos. Kokia bus galutinė šilumos kaina, paaiškėja likus kelioms savaitėms prieš kiekvieną šildymo sezono mėnesį. Vidutinė praeito šildymo sezono centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje buvo 7,25 ct/kWh (be PVM).

Nuo 2021 m.  Energetikos ministerija kartu su kitomis institucijomis įgyvendino eilę sprendimų ir priemonių dėl aukštų šildymo, kuro kainų suvaldymo, biokuro ir kitų energetinių išteklių apsirūpinimo užtikrinimo. 
„Nustatyti nauji šilumos kainodaros principai, skatinantys investuoti į šilumos gamybai naudojamų AEI įvairinimą, CŠT efektyvumą ir dekarbonizaciją, susitarta dėl savivaldos lygmens šilumos ūkio plėtros ilgalaikio planavimo sistemos, sukurtos paskatos išnaudoti atliekinę šilumą, atnaujinti šilumos punktus ir gerinti jų priežiūrą“, – sako viceministrė. 

Patvirtinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai nustatė reikalavimus energijos gamintojams privalomai naudoti tvarų biokurą šilumos ar elektros gamybos įrenginiuose, taip pat biomasės kuro tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.

Priimti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai užtikrina tvarią šilumos sektoriaus plėtrą, skatinant dekarbonizaciją, efektyvumo didinimą ir atliekinės šilumos panaudojimą. Nustatyti nauji šilumos kainodaros principai, skatinantys investicijas į modernias, tvarias technologijas bei sudarantys vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. Taip pat įtvirtinta pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų atsakomybė bei šilumos ūkio valdymo perdavimo procesų reglamentavimas.

Energetikos ministerija AEI panaudojimui šilumos ir vėsumos gamybai didinti CŠT sektoriuje bei centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumą didinančioms priemonėms įgyvendinti skyrė 102 mln. eurų finansinę paramą, iš kurios 37,5 mln. eurų skirta biomasės panaudojimo skatinimui, prioritetą teikiant biokurą deginančių kogeneracinių jėgainių bei didelio efektyvumo biokuro katilų su šilumos siurbliais ar talpyklom diegimui, pritaikytų deginti biokurą, kurio gamyboje kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos.