Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Po pozityvaus pažangos energetikoje vertinimo Lietuva tikisi TEA valdybos kvietimo prisijungti prie šios organizacijos
2021 m. kovo 23 d. LR aplinkos ministerijos pranešimas.
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) Nuolatinės ilgalaikio bendradarbiavimo grupės posėdyje TEA sekretoriato, TEA priklausančių valstybių narių ir Lietuvos energetikos ministerijos atstovai aptarė baigiamą rengti ataskaitą apie Lietuvos energetikos politiką. Tai buvo paskutinis susitikimas su Lietuvos atstovais šios ataskaitos klausimu iki viešo jos pristatymo ir TEA valdybos sprendimo, ar pakviesti Lietuvą prisijungti prie TEA.
„Teigiamas Lietuvos energetikos pažangos bei šios kadencijos Vyriausybės planų energetikoje vertinimas leidžia tikėtis, kad sulauksime kvietimo prisijungti prie šios organizacijos“, – sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
TEA yra viena iš įtakingiausių energetikos organizacijų pasaulyje, kuri yra pasirengusi reaguoti į naftos tiekimo sutrikimus, teikia informaciją apie tarptautinę naftos rinką ir kitus energetikos sektorius bei yra savo valstybių narių patarėja politikos formavimo klausimais
Lietuvai ypač aktualios TEA ekspertinės žinios, kurios leistų spartinti pokyčius energetikoje, ieškoti optimaliausių sprendimų pereinant prie klimatui neutralios energetikos, stiprinant valstybės energetikos inovacijų politiką, didinant energetinį efektyvumą.
Vykdyto vertinimo metu buvo analizuota, ar Lietuvos teisės aktai ir energetikos politikos principai atitinka TEA standartus. Dėmesys buvo skiriamas Lietuvos tikslams bei realiai situacijai naftos, gamtinių dujų, elektros, atsinaujinančių išteklių energetikos, energetikos statistikos rinkimo, energetikos technologijų ir inovacijų ir kt. srityse. Taip pat TEA ekspertai pateikė Lietuvai energetikos politikos tobulinimo rekomendacijas.
Išsami ataskaita apie Lietuvos energetikos politiką turėtų būti pristatyta viešai, planuojama, š. m. pavasarį, o š. m. birželį tikimasi ir TEA sprendimo dėl kvietimo Lietuvai įstoti į šią organizaciją.
Nuolatinė ilgalaikio bendradarbiavimo grupė skatina TEA valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti kolektyvinį energetinį saugumą, pagerinti jų energetikos sektoriaus ekonominį efektyvumą ir skatinti aplinkos apsaugą teikiant energetikos paslaugas. Joje taip pat analizuojamos visų TEA priklausančių bei į ją stojančių šalių išsamios ataskaitos apie jų energetikos politikas.
Pradėti Lietuvos stojimo į TEA konsultacijas šios organizacijos valdyba nutarė 2019 m. viduryje. TEA valdybai galutinai pritarus, kad Lietuva atitinka narystės TEA standartus, Seime turės būti ratifikuotas 1974 m. lapkričio 18 d. susitarimas dėl tarptautinės energetikos programos. Tuomet Lietuva galės tapti pilnateise TEA nare. Planuojama, kad tai įvyks šiais metais.
Stojimo procesas įprastai trunka iki penkerių metų, tačiau Lietuva yra pasirengusi kaip įmanoma greičiau įgyvendinti narystės reikalavimus, kad galėtų kuo anksčiau pasinaudoti TEA narystės nauda.
Šiuo metu TEA narėmis yra 30 šalių. Daugiau informacijos apie TEA čia.
Kitos naujienos
Lapkričio 28 d. 17.30 val. kviečiame daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, valdybos narius, gyventojus į AB „Šiaulių energija“ organizuojamus mokymus „Efektyvi šilumos punktų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra ir energijos taupymas”, kurie vyks bendrovės aktų salėje (Pramonės g. 10, 5 aukštas)
Baku, lapkričio 24 d. (AFP-BNS). Pasaulis sekmadienį klimato kaitos konferencijoje COP 29 Azerbaidžane patvirtino sunkiai suderėtą susitarimą dėl klimato kaitos.
Kokios energijos išteklių kainos rinkose ir kas jas lemia šiuo metų laiku? Kokių sąskaitų už būsto šildymą gyventojai gali tikėtis šią žiemą ir kaip įmanoma jas sumažinti, investuojant minimaliai bei sutaupant jau šį šildymo sezoną? Lietuva sparčiai pereina prie atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti.