Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Po nacionalinio dialogo su visuomene ministerija kviečia į priemonių plano pristatymą
LR aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 26 d. pranešimas.
Ketvirtadienį vykusioje nacionalinėje Žaliajam kursui skirtoje viešojoje konsultacijoje Vyriausybės dialogą šalies mastu su visuomenės grupėmis, socialiniais ir ekonominiais partneriais pradėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, energetikos ministras Dainius Kreivys ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Konsultacija sukviesta siekiant diskusijomis grįstų sprendimų rengiant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetus ir šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Dabartinės Vyriausybės požiūriu, kaip pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Žaliasis kursas nėra tik Aplinkos ministerijos veiklos ir atsakomybės sritis, kaip buvo ligi šiol, bet visos valstybės reikalas.
Pasikeitusį požiūrį palankiai įvertino ir apie tris valandas trukusios diskusijos dalyviai. Pasak vieno iš jų, dar prieš penkerius metus jis galėjęs tik susapnuoti, kad penki ministrai kartu su visuomene diskutuos apie Žaliąjį kursą ir konkrečius pamatuotus žingsnius šia linkme.
„Mūsų valstybė taps turtingesnė, eidama Žaliuoju kursu kartu su Europa. Vienas iš pavyzdžių – prieš trejus metus patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija“, – šiais žodžiais savo pranešimą pradėjo aplinkos ministras.
Simonas Gentvilas pabrėžė, kad tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, numato Aplinkos ministerijos parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė. Jis kartu pristatė konkrečias priemones, kaip Lietuvos ekonomikai tapti žiedine.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad pirminė žemės ūkio paskirtis yra aprūpinti žmones įperkamu ir sveiku maistu, tačiau ir šiame sektoriuje būtina kalbėti apie žaliojo kurso siekius. Jis pabrėžė tris kokybinius Žaliojo kurso poslinkius: dirvožemių valdymo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros, maisto gamybos darnos su gamta.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis Žaliojo kurso tikslą susisiekimo srityje įvardijo motyvu, kad Lietuvoje būtų galima išgyventi be asmeninio automobilio.
Energetikos ministras Dainius Kreivys kalbėjo apie pokyčius, kurių siekiama kuriant žaliąją energetiką.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apžvelgė pramonės žalinimui numatomas priemones.
Ketvirtadienį diskusijos metu viešosios konsultacijos dalyviams pateikus gausybę pastabų ir pasiūlymų, Simono Gentvilo žodžiais, jis jų užsirašė per penkis puslapius.
Aplinkos ministerija kovo 3 d. 15 val. pristato Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo Aplinkos ministerijos kuruojamų priemonių plano projektą ir kviečia dalyvauti renginyje. Į jį reikėtų užsiregistruoti iki kovo 2 d. 15 val.
Kitos naujienos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą šildymo sezoną, rugsėjį–balandį, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų iš viso užpildė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai buvo pateikta 414,4 tūkst. prašymų.
Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos energijos kainų vidurkis Lietuvoje išlieka mažiausias Baltijos regione. Vis dėlto gegužę, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kainos šalyje reikšmingai išaugo, skelbia Lietuvos energetikos agentūra
Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos energijos kainų vidurkis, lyginant Baltijos šalis, šiemet sausį–gegužę yra mažiausias Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje šilumos vidutinė kaina 2–4 proc. didesnė.
