Per šalta, ar per karšta? Netolygus šilumos pasiskirstymas? Didesnės, nei tikėtasi, sąskaitos už šildymą? Tipiški klausimai, kurie kamuoja senųjų daugiabučių gyventojus, naujos statybos daugiabučiams arba individualiems namams nebėra aktualūs, tačiau su viena sąlyga – kad buvo protingai pasirinkti ir išdėstyti radiatoriai. Kaip tai padaryti? Kokie yra pagrindiniai klausimai, kuriuos užduoda pirkėjai? Ko žmonės nežino ir kokie yra pagrindiniai mitai, susiję su radiatoriais? Savo patirtimi dalinasi e-aquajazz.lt specialistai.

Mitas Nr. 1 – „Vieno gamintojo radiatoriai geresni nei kito“

Dažnai, atėję į saloną, lankytojai užduoda pirmą klausimą – kokio gamintojo radiatorius rekomenduojate? Atsakymas yra paprastas – bet kurio. Radiatorių gamyba Europos Sąjungos šalyje yra griežtai reglamentuojama, gaminys turi atitikti numatytus standartus, o gamintojų išmonei nelieka vietos. Pilnai užtenka to, kad radiatoriai pagaminti Europos Sąjungoje.

Į Lietuvos rinką vieni pirmųjų atėjo ir sėkmingai čia įsitvirtino Kermi (Vokietija) ir Purmo (Lenkija). Jei kažkas sakys, kad vieni ar kiti yra geresni, greičiausiai, tai bus mitas arba nepagrįsti gandai – tiek vieno, tiek kito gamintojo radiatoriai yra vienodai geri.

Mitas Nr. 2 – „Radiatoriaus galingumas apskaičiuojamas pagal kambario dydį“

Sakoma, kad 1m2 yra reikalingas 100W galingumas, tačiau praktiškai, radiatoriaus galingumą apsprendžia daugybė faktorių. Tai yra patalpos aukštis, sienų šiluminė varža, langų skaičius, jų dydis ir kryptis, patalpos paskirtis, ir kitos, su šiuo konkrečiu kambariu kitos besiribojančios patalpos ir šilumnešio temperatūra.

Įsivaizduokite erdvų, apytuštį darbo kambarį, su dideliais langais, nukreiptais į šiaurę, kurio viena siena išorinė, ir, palyginimui, vidutinio dydžio virtuvę, su langais į pietus, kur gaminamas maistas, pietaujama ir vakarieniaujama, ir nuolat pilna žmonių – planuojamas galingumas vienoje ir kitoje patalpoje gali būti 130 W ir 80 W vienam kvadratiniam metrui – skirtumas daugiau nei 1,5 karto.

Dar vienas svarbus faktorius – šilumnešio temperatūra. Kuo aukštesnė šilumnešio temperatūra, tuo didesnis radiatoriaus galingumas. Miesto termofikato temperatūra svyruoja nuo 70 iki 90°C. Individualiuose namuose, kur naudojami kieto kuro katilai, ši temperatūra siekia iki 90°C, ten, kur įrengti nekondensaciniai katilai, išgaunama 70°C, o įsirengus naujos kartos kondensacinius katilus – 50°C temperatūra.

Mitas Nr. 3 – „Didesnis radiatorius yra galingesnis“

Jei tenka apšildyti didelį kambarį, dar nereiškia, kad reikės radiatoriaus per pusė sienos. Jei pageidaujate, nesunkiai galima padaryti taip, kad radiatorius būtų nepastebimas, arba beveik nepastebimas, o šilumos kambaryje nepritrūks.

Paslaptis paprasta – radiatoriaus viduje yra specialios konstrukcijos, vadinamos vandens sekcijos, ir kuo daugiau vandens sekcijų, tuo radiatorius yra storesnis. Tarp vandens sekcijų yra įrengtos grotelės, jos įkaista ir skatina oro cirkuliaciją radiatoriaus viduje, sušilęs oras kyla aukštyn ir didina šildymo efektyvumą. Prie kiekvieno radiatoriaus modelio rasite nurodytą skaičių, pvz. 11, 22 arba 33 – pirmasis skaitmuo žymi vandens sekcijų, antrasis grotelių skaičių.

Kuo daugiau vandens sekcijų, tuo radiatorius galingesnis ir tuo mažesnis jo užimamas bendras plotas, lyginant to paties galingumo vienos sekcijos radiatoriumi.

Mitas Nr. 4 – „Taupymas reiškia žemesnę nei pageidautina kambario temperatūrą“

Jei norite sutaupyti, nereiškia, kad per žiemą turėsite sėdėti namie apsimuturiavę šilčiausiais drabužiais. Yra keletas gudrybių, kurios padės susikurti maksimalų komfortą kambaryje, nedidinant energijos sąnaudų.

Pirma, visiems gerai žinoma, termostatas – jo pagalba galėsite reguliuoti šildymo intensyvumą, o su programuojamu termostatu, tiesiog nustatyti, kokios kambario temperatūros pageidaujate vienu ar kitu metu.

Tačiau tai – ne viskas. Kitos, mažiau žinomos gudrybės yra tinkamas radiatorių parinkimas ir išdėstymas. Žinote tą jausmą, kai padidini šildymą, o tam tikrose kambario vietose vis tiek šalta? Jei norite maksimalaus komforto, rinkitės vienos sekcijos ir didesnio bendro ploto radiatorius, jų šildymo efektyvumas yra aukštesnis. Jei kambaryje yra bent keli langai, atitinkamai paskirstykite šildymo galingumą ir įrenkite radiatorius po kiekvienu langu. Šios priemonės padės išvengti kambaryje susidarančių karščio ir šalčio koridorių.

Mitas Nr. 5 – „Radiatoriams jokia priežiūra nereikalinga“

Jeigu name įrengta nuosava šildymo sistema, 90 proc. atvejų, sistemoje cirkuliuoja paprasčiausias vanduo. Nuo vandens, ant sienelių kaupiasi apnašos, tokios kaip kalkės, geležis ir kt. Didėjant apnašų kiekiui, mažėja šildymo efektyvumas. Laikui bėgant, gali atsirasti temperatūriniai netolygumai. Rekomenduojama tokias sistemas kartą per 3 -4 metus cheminiu būdu išvalyti ir taip pašalinti susikaupusias nuosėdas.

Miesto šildymo tinklai šilumos pernešimui naudoja specialų skystį, todėl speciali priežiūra ar valymas radiatoriams nėra nereikalinga.

Mitas Nr. 6 – „Žiemos metu, nešildomuose namuose tereikia išleisti vandenį iš sistemos“

Ką daryti namų ir sodybų savininkams, kurie šaltuoju sezonu išvyksta ar tiesiog kurį laiką ten negyvena? Išjungus šildymą, vamzdžiuose esantis vanduo užšąla ir gali sugadinti visą sistemą. Nemažai žmonių mano, kad namus per žiemą privalu šildyti, o jei to daryti nenorite – tiesiog išleisti vandenį iš sistemos, tačiau taip daryti nerekomenduojama.

Išleidus vandenį, tuščiuose vamzdžiuose kaupiasi drėgmė ir prasideda korozija, po kelių metų vamzdynas pradeda rūdyti. Jei šaltuoju sezonu neplanuojate nuolatos gyventi namuose, šildymo sistemą užpildykite etilenglikoliu arba propilenglikoliu. Šis skystis yra neužšąlantis, todėl galėsite išjungti šildymą ir išvykti. Prieš išvykdami, nepamirškite išleisti vandenį iš vandentiekio ir nuotekų vamzdynų. Vandentiekio bei nuotekų sistema sudaryta iš kitokių komponentų, nebijo korozijos ir ją galima palikti tuščią.

Skaitykite plačiau JP.lt:
https://jp.lt/plieniniai-radiatoriai-ko-zmones-nezino-ir-kokie-yra-dazniausiai-sutinkami-mitai/