2021 m. gruodžio 8 d. LR energetikos ministerijos pranešimas.

„2021-ieji neabejotinai įeis į Lietuvos energetikos istoriją kaip lūžio metai, įgyvendinant strateginius energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektus. Tai svarbu ir nacionalinio saugumo požiūriu, nes energetika – paskutinis mūsų neįveiktas bastionas kelyje į visišką Lietuvos nepriklausomybę”, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys, vertindamas pirmuosius darbo Energetikos ministerijoje metus.

Pirma, pasak ministro, šiais metais ypač daug dėmesio teko skirti vienam iš svarbiausių koalicijos sutarties punktų – elektros srautų iš Astravo užkardymui. „Įgyvendinome įsipareigojimą nepirkti nesaugios Astravo elektros, neleisdami ja prekiauti tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių rinkose“, – sako jis. Taip užtikrintas Antiastravinio įstatymo įgyvendinimas ir Astravo atominės elektrinės blokada. Lietuvos pozicija išlieka tvirta – nesaugi atominė elektrinė negali būti eksploatuojama.

Antra, 2021 metais fiziškai sujungtos Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos – taip pasirengta pilnai integracijai į Vakarų Europos dujų rinką. Lietuvos gamtinių dujų rinkos integravimas į regionines rinkas, kaip stipresnės energetikos infrastruktūros dalis, yra numatytas tarp šios Vyriausybės prioritetinių projektų. „Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle, – sako D. Kreivys. – Daugiau dujų tiekimo šaltinių suteikia mums daugiau lankstumo užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. Lietuvos-Lenkijos dujotiekis GIPL taip pat atvers daugiau galimybių Klaipėdos SGD terminalui, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“.

Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi. Projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų. 2020 metais pradėto tiesti dujotiekio bendras ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. Planuojama GIPL veiklos pradžia – jau kitų metų viduryje.

Trečia, užbaigtos plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklos (FSRU) įsigijimo konkurso procedūros. Taip užsitikrinta nenutrūkstama dujų tiekimo alternatyva ir konkurencingumas dujų rinkoje.

Ketvirta, šiemet pradėta statyti 200 MW baterija – vienas svarbiausių energetinių projektų nacionalinio saugumo prasme, padėsiantis užtikrinti Lietuvos elektros sistemos stabilumą ir patikimumą. Šių metų sausį įsteigus specialiosios paskirties bendrovę „Energy cells” buvo atlikti parengiamieji projekto darbai, užsitikrintas finansavimas – Europos Komisija patvirtino skirsianti iki 100 mln. eurų paramą kaupimo įrenginių priemonei pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Projekto vertė – 109 mln. eurų. „Projektas padės mums įgyvendinti vieną svarbiausių uždavinių iki sinchronizacijos – galimybę dirbti izoliuotu režimu. Pradedami statyti įrenginiai padės užtikrinti mūsų elektros sistemos stabilumą ir patikimumą įvykus trikdžiams. Jei visoje Lietuvoje dingtų elektra, šios baterijos iš karto pradėtų tiekti energiją ir atnaujintų energijos tiekimą“, – sako ministras D. Kreivys ir pabrėžia, jog ateityje baterijos leis į energetikos sistemą įjungti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių.

Planuojama, jog baterija pradės veikti 2022 metų gruodį.

Penkta, praėjusį šeštadienį, gruodžio 4 d., rengiantis prisijungimui prie kontinentinės Europos elektros sistemos (KET) tinklų, atliktas išskirtinis avarinio prisijungimo bandymas per šiemet tam pritaikytą Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų jungtį „LipPol Link“. „Tai istorinis bandymas ne tik energetinės nepriklausomybės, bet ir nacionalinio saugumo požiūriu. Turime išbandytą sinchroninio prisijungimo jungtį, o mūsų pagrindiniai gamybiniai elektros energijos pajėgumai yra pasirengę dirbti kontinentinės Europos sistemoje, – sako D. Kreivys. – Tai reiškia, kad kritiniu atveju galime užtikrinti nenutrūkstamą šalies elektros energetikos sistemos darbą pasitelkdami Lenkijos partnerius. Tai – dar viena Baltijos šalių elektros sistemų saugumo garantija ir geopolitinis lūžio taškas, rengiantis galutiniam Lietuvos elektros energijos sistemos prisijungimui kontinentinės Europos tinklų 2025 m.“

Iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais yra suplanuoti dar keli itin svarbūs bandymai. 2022 m. planuojama atlikti Lietuvos izoliuoto darbo bandymą, o vėliau – ir bendrą Baltijos šalių elektros energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymą.