Efektyviau ir tvariau: sostinėje startavo pilotinis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) projektas, kurio pirmame etape temperatūra centrinio šildymo tinkle bus palaipsniui žeminama nuo 70 iki 65 laipsnių, o antrame – tol, kol temperatūra tolimiausiose tinklo vietose pasieks 55 laipsnius. Projektas padės surinkti išsamią informaciją apie namuose įrengtos šildymo įrangos parengimą nuolatiniam pastatų ir karšto vandens šildymui žemesnės temperatūros termofikaciniu vandeniu, taip pat įvertinti, kiek tokie pokyčiai padėtų sumažinti šilumos nuostolius tinkle ir vilniečių patiriamas išlaidas už šildymo paslaugas.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys centralizuotos šilumos tinklai (CŠT) priskiriami prie trečios kartos, kuriuose į tinklą paduodama termofikacinio vandens temperatūra šalčiausiomis žiemos dienomis kartais siekia net 115 laipsnių. Tačiau kuo žemesnė į tinklą paduodama temperatūra, tuo daugiau galimybių atsiveria padidinti tinklo efektyvumą ir sumažinti šilumos nuostolius, šildymui naudojamo kuro kiekį. Žemesnės temperatūros tinklai taip pat yra draugiškesni aplinkai, nes išmetamas mažesnis anglies dioksido kiekis.

„Pilotinis projektas vyksta visose Vilniaus ir Naujosios Vilnios centrinio šildymo trasose. Pirmojo projekto etapo metu termofikacinis vanduo yra palaipsniui žeminamas iki 65 laipsnių, o mūsų darbuotojai stebi, kaip vartotojų namuose esantys šilumos punktų įrenginiai susitvarko su žemesne temperatūra, kokią dalį šilumos nuostolių pavyksta sutaupyti. Atsižvelgę į pirmojo etapo rezultatus vėliau priimsime sprendimą, ar tęsti temperatūros žeminimą tol, kol tolimiausių tinklo vietų šilumos punktų įvaduose bus pasiekta 55 laipsnių riba. Gyventojai termofikacinio vandens temperatūros žeminimo nepastebės, nes jų namuose nustatyti karšto vandens parametrai išliks nepakitę“, – sakė VŠT Tinklo valdymo skyriaus vadovas Vilius Šerėnas.

Pilotinis projektas šiemet bus vykdomas nuo birželio pabaigos iki naujo šildymo sezono pradžios. Eksperimentinį, gerokai mažesnės apimties žemos temperatūros testavimą VŠT atliko ir pernai. Rezultatai parodė, kad pažeminus termofikacinio vandens temperatūrą perpus, vien per rugpjūčio mėnesį (palyginti su ankstesniais laikotarpiais), buvo sutaupyta apie 1518 MWh šilumos energijos – daugiau nei 42 tūkst. EUR. Anglies dioksido išmetimas į aplinką sumažėjo 321 tona.

„Pernai buvo apskaičiuota, kad žemesnę šilumnešio temperatūrą palaikant visus metus miesto gyventojams ir klientams sutaupytume apie 3 mln. EUR per metus. Tiesa, karšto vandens patiekimo temperatūrą reglamentuoja teisės aktai, tad norėdami žemesnę termofikacinio vandens temperatūrą naudoti ištisus metus, turėsime inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Tam ir organizuojami pilotiniai projektai – atlikę išsamią analizę galėsime kartu su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba ir LR Energetikos ministerija toliau ieškoti sprendimų, kaip pereiti prie efektyvesnių ir inovatyvesnių ketvirtos kartos tinklų, – sake V. Šerėnas.

Pasak V. Šerėno, žemesnės temperatūros tinklas atvertų galimybes šildymui panaudoti ir atliekinę šilumą, kuri susidaro vėsinant prekybos ir duomenų centrus. CŠT infrastruktūroje taip pat būtų galima naudoti plastikinius vamzdžius, kurie yra patvaresni ir tarnauja gerokai ilgiau.

„Pasaulis nestovi vietoje ir centrinio šildymo srityje kasmet atsiranda naujų technologijų ir inovatyvių sprendimų. Mes susipažįstame su naujausiais darbais, analizuojame inovacijų diegimo galimybes, patys kuriame sprendimus ir bendradarbiaujame su mokslininkais. Didelį dėmesį skiriame aplinkai, nes veikti tvariau ir išmaniau – vienas pagrindinių mūsų tikslų“, – pabrėžė V. Šerėnas.

Didinti CŠT efektyvumą ir tvarumą yra vienas pagrindinių VŠT uždavinių, numatytų naujoje ilgalaikėje bendrovės strategijoje iki 2040 metų. Strategija parengta su JAV įsikūrusia įmone Compass Lexecon. Taip pat pernai VŠT kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijavo „Intelligent Energy Lab“ platformą, kur, bendradarbiaujant su mokslininkais ir įvairių energetikos sričių ekspertais, siekiama kurti ir tobulinti žaliosios energetikos sprendimus.