Straipsnis publikuotas 2022 m. balandžio 22 d. portale delfi.lt (Aut. Vytautas Budzinauskas)

Šildymo sezonas eina į pabaigą, bet išliekant aukštoms energijos kainoms jau pasigirsta raginimų rūpintis kita žiema. Šilumos tiekėjų kreipimesi į Vyriausybę, su kuriuo susipažino „Delfi“, siūloma svarstyti apie biokuro išteklių rezervą.

Savo ruožtu biokuro birža atkreipia dėmesį, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) teigia, kad vienas iš jos siūlymų valdžiai – ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Asociacijos prezidentas patvirtino, kad būta tokio kreipimosi į Vyriausybę.

„Rūpinamės, nes situacija tokia grėsminga tiek iškastinio kuro, tiek biokuro rinkose, kad mes nežinome, ko laukti. Reikia garantijų, reikia saugumo. Šilumos tiekimas buitiniams vartotojams, didžiausiai daliai miesto gyventojų yra esminė viešoji paslauga (…). Dabar kuro tiekėjai nieko neįsipareigoja, nei kainų požiūriu, nei patikimumo“, – portalui komentuoja Valdas Lukoševičius.

Dokumente perspėjama, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“.

V. Lukoševičius paaiškina, kad nepilnavertis tiekimas gali būti ten, kur didelė šilumos gamybos dalis yra iš dujų (pavyzdžiui, Vilniuje).

„Ir žinoma, jeigu būtų kažkokie pertrūkiai su gamtinių dujų tiekimu – šiais laikais nieko nėra garantuota. Ir šalčių metu, kada biokuro ir komunalinių atliekų tiesiog galios neužtenka, nėra to vadinamo pikinio kuro, tada gali būti ir nepilnavertis tiekimas – teks mažinti temperatūrą, šildyti tiek, kiek yra kuro, ir viskas“, – sakė asociacijos prezidentas.

Nors kreipimesi yra siūlymas ir dėl išankstinio konsoliduoto dujų pirkimo bei saugojimo Latvijos Inčukalnio ar kitoje saugykloje, pašnekovas pripažino, kad dėl dujų sprendimai nėra tokie paprasti, nes jos – ne vietinis kuras ir jam įtakos Lietuva turi mažai.

„Mes tokį pasiūlymą teikiame Vyriausybei, kad jie per Valstybinių miškų urėdiją tiektų ne žaliavą, o patį biokurą ir darytų per savo dalyvavimą biokuro rinkoje didelį poveikį galutinėms kainoms“, – sakė LŠTA prezidentas.

Kaip jau skelbta anksčiau, pakoregavus miško kirtimo atliekų paruošimo metodiką bei supaprastinus šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygas, Valstybinių miškų urėdija iki 400 tūkst. kubinių metrų padidino planuojamą parduoti miško kirtimo liekanų kiekį. Palyginimui, 2020 metais VMU pardavė 240 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo liekanų.

„Čia yra geriau negu nieko, bet tai yra pirmas žingsnis, nes visas tas biokuras gali išvažiuoti į kitas šalis (…). Dabar statomi dideli biokuro pajėgumai tiek Lenkijoje, tiek kaimyninėse šalyse. Ta pati Švedija vis dar didina galingumus, kogeneracinės elektrinės pervedamos nuo iškastinio kuro prie biokuro, poreikis Suomijoje labai auga ir jis keliauja per Baltijos jūrą, mes matome – vežamas iš Rygos, Liepojos ir iš Klaipėdos“, – dėsto V. Lukoševičius.

Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas vis dėlto nelinkęs sureikšminti biokuro eksporto iš Lietuvos veiksnio.

„Eksportą minimalų turime. Turbūt Latvija čia daugiausia eksportuoja iš Baltijos šalių. Mes Lietuvoje šilumos gamybos sektoriuje išimtinai naudojame tik tuos vadinamus čipsus, smulkintą medieną. Granules naudoja tik smulkūs vartotojai. Tai iš Lietuvos čipsų eksporto yra istoriškai labai mažai, ir su dabartinėmis kainomis tai net ir Latvija tampa ne tokia patraukli tiems patiems skandinavams, į kur veždavo Latvijos tiekėjai“, – sakė A. Smaliukas.

Jis teigė, kad institucijos dirba ieškodamos optimalių sprendimų, tačiau ir biokuro tiekėjai, ir pirkėjai (šiuo atveju, šilumos tiekėjai) turėtų „pasitempti“ ir keisti savo įpročius.

„Pagrindinis iššūkis, kad nebus vartojama biomasė iš Baltarusijos ir ją reikia kažkuo pakeisti. Lietuvoje žaliavos turime, tiesiog šalyje per tuos dvejus trejus metus pirkėjai priprato deginti labai gerą biokurą, bet kur eina Europa, tai kad biokuro vartotojai turėtų deginti tik prasčiausią biokurą – tai yra, kas lieka po visų kitų industrijos šakų, tai kirtimo liekanos, pramonės liekanos ir visa kita“, – sakė „Baltpool“ vadovas.

Jo teigimu, dabar aktyviai dirbama, kad rinka persiformuotų, būtų daugiau deginamas prastesnis biokuras.

„Įvesime dar vieną produkto kokybės klasę, kuri bus tarpinė tarp to, ką jie buvo įpratę (naudoti) ir tarp prasčiausio kuro. Matysime. Žaliavos yra ir svarbu pakeisti tuos įpročius, kad galėtume naudoti tai, ką turime šalyje“, – teigia A. Smaliukas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/energetika/perspeja-del-kito-sildymo-sezono-rugseji-gali-buti-per-velu.d?id=90014701