Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Patarimai, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą ir būti draugiškesniems aplinkai
Šiuo metu džiaugiamės vasaros teikiamais malonumais ir, rodos, apie šildymo sąskaitas galvoti dar anksti. Tačiau netrukus prasidės ruduo, o su juo ir naujas šildymo sezonas, kuris daug kam atneš papildomų finansinių rūpesčių. Šilumos tiekėjai daug metų stebi vis tą pačią tendenciją: šildymo sezono metu klientų skolos auga, vasarą – tirpsta. Žinoma, geriausia, jei skolų pavyksta išvengti. Mat laiku neapmokėjus sąskaitų skaičiuojami delspinigiai, atsiranda teisminės, antstolių išieškojimo išlaidos, o jei bus įsiskolinta daugiau kaip 90 kalendorinių dienų, gali būti laikinai sustabdytas karšto vandens tiekimas.
AB „Klaipėdos energija“ skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė teigia: „Priežasčių dėl laiku neapmokėtų sąskaitų būna įvairių – finansiniai šilumos vartotojų sunkumai, lengvabūdiškas požiūris į sąskaitų apmokėjimą, tyčiniai vėlavimai. Pasitaiko ir kuriozinių situacijų, žmogiškųjų klaidų, todėl kaskart stengiamasi įsiklausyti į klientų poreikius ir pasiūlyti abipusiai priimtinus sprendimus“.
Būti skolininku – netoliaregiška. Finansų institucijos ir darbdaviai vis dažniau pasidomi, ar jų interesantas nėra buvęs ar esamas skolininkas. Sugadinta asmens ar įmonės finansinė reputacija gali sutrukdyti gauti paskolą būsto, automobilio ar daikto įsigijimui, ar net sužlugdyti kopimą karjeros laiptais. Todėl apie šildymo sezono išlaidas rekomenduojama galvoti jau dabar.
Patarimas taupantiems laiką:
- Tiesioginis debetas. Tai automatinis sąskaitų apmokėjimo būdas, kai bendrovė informuoja banką, kiek jis turėtų nuskaičiuoti iš kliento sąskaitos. Pats klientas tokią teisę bankui suteikia pasirašydamas atitinkamą sutartį, paprastai po vieną kiekvienam paslaugos teikėjui. Puiki priemonė tiems, kurie yra labai užsiėmę ar kasmėnesinių sąskaitų apmokėjimą paprasčiausiai pamiršta.
Patarimas gaunantiems mažas pajamas:
- Kompensacijos. Gyventojams, kurie gauna mažas pajamas, yra skiriamos kompensacijos būsto šildymo išlaidoms padengti. Svarbu laiku pateikti reikiamus dokumentus apie sumažėjusias pajamas. Jei jau yra sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo dalimis, jo būtina laikytis – nesilaikantiems nebus skiriama kompensacija už šilumą. Klaipėdos miesto gyventojai dėl kompensacijų gali kreiptis šiais kontaktais: parama@klaipeda.lt, padalinio Vytauto g. 13 tel. (8 46) 41 08 40, padalinio Laukininkų g. 19A tel. (8 46) 32 46 96.
Patarimai senų namų savininkams:
- Racionalus šilumos energijos vartojimas, kuris priklauso nuo gyventojų kasdienių įpročių ir pastatų, kuriuose gyvename ar dirbame, būklės. Šilumos energija reikalinga ne tik temperatūros patalpose palaikymui, vandens pašildymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui – kuo daugiau neatsakingų šilumos vartotojų Jūsų būste, tuo bus didesnės išlaidos šilumai.
Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Jei būstas vis dar nerenovuotas, yra paprastų priemonių, kurias įdiegus sumažės sąskaitos už šildymą ir pagerės gyvenamo sąlygos: langų užsandarinimas, balkonų ir lodžijų stiklinimas, tinkama šilumos mazgo karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacija. Taip pat, galima pritvirtinti lentyną virš radiatoriaus – šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Didesnius baldus reikėtų statyti prie išorinių sienų, neužstatyti radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis, neuždengti užuolaidomis. Saulėtomis rudens, žiemos, pavasario dienomis atitraukus užuolaidas ir žaliuzes saulės spinduliai ne tik kelia nuotaiką, bet ir padeda sušildyti gyvenamųjų patalpų erdves.
Taigi, taupydami vis labiau brangstančią šilumos energiją, taupysite savo pinigus, o kartu prisidėsite prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo. Daugiau informacijos apie energijos taupymą skaitykite http://www.klenergija.lt/energijos-taupymas/
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą