Lietuvos energetikos agentūros pranešimas, 2024 m. liepos 1 d.

Lietuvos energetikos sektorius per pastaruosius penkerius metus pakito kardinaliai. Sparčiai auganti vietinė elektros gamyba, ypač atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo proveržis, leidžia Lietuvai pasigaminti vis daugiau vietinės elektros ir mažinti jos importą. Pagal turimas Europos šalių galimybes šią vasarą patenkinti elektros poreikį naudojant vien saulės ir vėjo energiją, Lietuva yra 4 vietoje Europoje. Mus lenkia tik Danija, Nyderlandai ir Vokietija.Toks Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos vertinimas.

Pristatymas – „PASTARIEJI PENKERI METAI ENERGETIKOS SEKTORIUJE: KAS ĮVYKO?„

Tokius duomenis Lietuvos energetikos agentūros ekspertai pateikė 5-erių metų energetikos duomenų apžvalgoje, kuri pristatyta žiniasklaidai.

Valstybės priimti sprendimai ir teikiama parama lėmė, kad AEI generacija Lietuvoje nuolat auga: per kelis mėnesius jau pasigaminome panašiai tiek elektros, kiek pasigamindavome per visus metus.

Pagal 2024 m. pirmųjų penkių mėnesių duomenis, saulės elektrinės Lietuvoje šiemet jau pagamino daugiau elektros energijos nei per 2019–2021 m., o vėjo elektrinių generacija buvo didesnė nei per visus 2019 m. ar 2021 metus.

Gaminančių vartotojų skaičius perkopė 107 tūkstančius – taigi, jų jau yra daugiau nei gyventojų Šiauliuose, ir per penkerius metus, lyginant 2019 m. ir 2024 m., jų padaugėjo 31,5 karto.

Per penkerius metus saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje padidėjo beveik 15 kartų, o vėjo elektrinių galia nuo 2019 m. padidėjo beveik 2,5 karto. Lietuva pirmauja Europoje pagal vėjo elektros gamybos pažangą.

Saulės elektrinės, kurių galia šiuo metu yra 1 518 MW, galėtų patenkinti apie 89 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, vėjo elektrinės, kurių galia siekia 1 322 MW, – apie 75 procentus.

Lietuvos importuojamos elektros kiekis mažėja, o komerciniame sistemos balanse per penkerius metus įvyko nemažai pokyčių. Mūsų šalis neimportuoja elektros iš priešiškų šalių Rusijos ir Baltarusijos. Per turimas jungtis iš Latvijos importuojamos elektros energijos dalis balanse išaugo beveik 23 kartus, iš Švedijos – daugiau nei 2 kartus. Per Lenkijos jungtį daugiau elektros energijos eksportuojama nei importuojama.

Lietuva artėja prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo iki 2030 m. tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios. Daugėja valandų, kai vietinė elektros generacija būna didesnė nei vartojimas, o jos perteklių eksportuojame. Šiais metais jau fiksuota daugiau nei 100 valandų, kai Lietuva daugiau elektros energijos eksportavo nei importavo.

Nors dėl netolygios AEI generacijos regione, vartojimo pokyčių bei regioninių infrastruktūrinių aspektų elektros kainos, tačiau šie svyravimai nebėra tokie ryškūs, kokie buvo fiksuojami 2021-ųjų antrojoje pusėje ir 2022 metais.

2024-ieji yra pirmieji metai nuo 2021-ųjų pirmosios pusės, kai elektros kainų savaitinis, mėnesinis vidurkis retai perkopia 100 Eur/MWh ribą. Pastaraisiais mėnesiais būta ir laikotarpių, kai didmeninės elektros kainos grįžo į istorines žemumas. Elektros kainų lygis ne buitiniams vartotojams taip pat grįžo į 2019–2020 m. Pagal naujausius didmeninės elektros kainų sandorius, elektros kainos vidurkis iki šių metų pabaigos prognozuojamas 80–90 Eur/MWh ribose.

Per pastaruosius penkerius metus SGD importas į Lietuvą buvo ženkliai diversifikuotas. Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų šalies uoste nebėra rusiškų SGD krovinių. Į Klaipėdą SGD atkeliauja iš JAV, Norvegijos, Čilės, Nigerijos ir kitų šalių. Tiek pernai prieš šildymo sezono pradžią, tiek ir šio sezono pabaigoje pavasarį ES dujų saugyklos bei Inčukalnio gamtinių dujų saugykla pasitiko užpildytos rekordiniu gamtinių dujų kiekiu.

Lietuva puikiai diversifikavo ir naftos importą: 2019 m. daugiau nei 90 proc. žalios naftos į Lietuvą buvo importuojama iš Rusijos ir Kazachstano, o šiuo metu visą šių valstybių žalios naftos srautą pakeitė nafta iš Saudo Arabijos, Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės bei kitų valstybių.

Vidutinės benzino kainos per pastaruosius penkerius metus mūsų šalyje buvo nuo 5 proc. iki 15 proc. mažesnės už ES šalių vidutines metines kainas, o dyzelino – nuo 4 proc. iki 14 proc. mažesnės už ES šalių vidutines metines kainas.

Vietiniai medienos ištekliai leidžia nuo 2023 m. visiškai patenkinti Lietuvos biokuro poreikį šilumos energijos gamybai, kurioje biokuras sudaro apie 75 proc. visų energijos šaltinių.

Biokuro kaina 2024 m. sumažėjo iki 22–16 Eur/MWh, lyginant su 2022 m., kai siekė 49 Eur/MWh (metinis vidurkis – 33 Eur/MWh), o šiemet besiformuojantis vidurkis (19 Eur/MWh) yra 42 proc. mažesnis nei 2022 m. ir 17 proc. mažesnis nei 2023 m. (buvo 23 Eur/MWh).

Šilumos energijos kainų mažėjimą lemia sumažėjusios biokuro kainos. Po 2022 m. šuolio šilumos kainų metinis vidurkis nuosekliai mažėja. Pernai vidutinė metinė šilumos energijos kaina buvo 17 proc. mažesnė nei 2022 m., o 2024 m. formuojasi 19 proc. mažesnė nei 2022 m. (buvo 8,8 ct/kWh).

Lietuvoje nuosekliai auga elektromobilių skaičius. Nuo 2019 m. iki 2023 m. gruodžio 31 d. grynųjų lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 7 kartus. Per 2024 m. penkis mėnesius jis padidėjo dar 15 procentų. Grynųjų lengvųjų keleivinių elektromobilių parkas per 5 metus išaugo beveik 10 kartų. Nuo 2019 m. iki šių metų birželio 1 d. grynųjų elektromobilių užimama parko dalis išaugo 8,5 karto.

Taip pat žiniasklaidai pristatytas kasmetinis Lietuvos energetikos agentūros atliktas Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos 2023 m. vertinimas, apibendrinant savivaldybių iniciatyvas, skatinant EVE didinimą ir AIE naudojimą.

Kilus klausimų, prašome kreiptis:
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė, el. paštas vida.cerniauskiene@ena.lt,  tel. 8 661 89 175.