Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Papildomi tyrimai – tik didesnėms nei 50 kW galios geoterminėms sistemoms
LR aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 13 d. pranešimas.
Įmonėms ir gyventojams, kurie šilumos energijai gaminti naudos geoterminius išteklius, nereikės atlikti papildomų tyrimų įrengiant mažesnę nei 50 kilovatvalandžių (kW) galios geoterminę sistemą. Didesnėms sistemoms tiriamųjų gręžinių skaičius didės proporcingai. Geoterminiams gręžiniams, nepriklausomai nuo galios, tipų, ar juos įsirengė fiziniai, ar juridiniai asmenys, bus taikoma vienoda projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarka.
Tai numato Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) parengtas naujas Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkosaprašas.
Apraše atnaujinti aplinkosauginiai reikalavimai geoterminei sistemai, nustatyta nauja geoterminių gręžinių likvidavimo ar konservavimo projekto derinimo tvarka, likvidavimo terminai. Anksčiau buvo numatyti papildomi reikalavimai projektuojant didesnę nei 30 kW galios geoterminę sistemą. Padidinus juos iki 50 kW, padaugės sistemų, kurioms įrengti nereikalingi papildomi tyrimai.
Tiriamųjų gręžinių skaičius parenkamas santykiu 1:150 kW, t. y. vienas gręžinys 50-150 kW galios sistemai, du gręžiniai 150-300 kW galios sistemai ir t. t. Be to, nurodyta, kokius reikia atlikti papildomus geofizinius tyrimus, kokiais elektroniniais formatais pateikti duomenis. Išsamiai aprašytas ir geoterminių sistemų projekto turinys, su kokiomis institucijomis jis turi būti derinamas, nustatytos teritorijos, kuriose tokias sistemas įrengti draudžiama.
Tikimasi, kad naujoje tvarkoje aiškiau ir smulkiau išdėsčius reikalavimus, geoterminių sistemų projektavimo, įrengimo ir likvidavimo procesas bus paprastesnis, o tai paskatins gyventojus, įmones ir verslą naudoti daugiau atsinaujinančių geoterminių išteklių.
LGT duomenimis, Lietuvoje iš žemės galima išgauti apie 62 tūkst. gigavatvalandžių (GWh) atsinaujinančių šilumos energijos išteklių per metus, o visos valstybės žemės potencialas – beveik 2 mln. GWh. Šalyje per metus sunaudojama 15 GWh geoterminės energijos – tai yra tik apie 0,02 proc. perspektyviųjų išteklių.
2021 m. pradžioje LGT „GEOLIS“ duomenų bazėje buvo įregistruotos 846 geoterminių gręžinių sistemos. Aprašas parengtas atsižvelgiant į naujo Žemės gelmių įstatymo reikalavimus, kitų įstatymų pakeitimus ir įvertinus visuomenės, institucijų pastabas.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą