Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Oro taršai mažinti – 1,2 mln. eurų investicijų
Nuo š.m. rugpjūčio 10 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra eksploatuojamų 1 MW ir didesnės, bet ne didesnės kaip 50 MW šiluminės galios vidutinių kurą deginančių įrenginių savininkus kviečia teikti paraiškas išmetamų dujų valymo įrenginių ar kitų taršos mažinimui skirtų technologijų diegimu ir modernizavimui. Tam iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos numatyta 1,2 mln. eurų investicijų.
Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui gali siekti 200 tūkst. eurų ir gali būti kompensuojama iki 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Priemonės lėšomis bus finansuojami projektai, susiję su eksploatuojamų kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo įrenginių, šiluminės energijos grąžinimo įrenginių, tokių kaip kondensacinių ekonomaizerių, kitų taršai mažinti skirtų technologijų diegimu ar modernizavimu.
Tai ne tik būdas verslo sektoriui svaria dalimi prisidėti prie oro taršos mažinimo, tačiau ir galimybė iš anksto pasiruošti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų teršalų, išmetamų iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, reikalavimams.
Minėtais reikalavimais nuo 2025 m. bus griežtinamos į aplinkos orą išmetamų teršalų normos kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 5 MW, bet mažesnė kaip 50 MW, o įrenginiams, kurių galia 1 MW ar didesnė, bet ne didesnė kaip 5 MW normos įsigalios nuo 2030 m.
Paraiškos per informacinę sistemą APVIS bus priimamos iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą