Gauti kompensaciją už būstošildymą gali tapti vėl sudėtingiau – valdantieji nori grąžinti tvarką, kad būtų vertinamas kompensacijų prašytojų turtas, ne tik pajamos. Opozicija stebisi, kodėl, anot jos, valdantieji skuba pabloginti žmonių padėtį prieš žiemą. Merai naujovės nori – sako, nežiūrint į turtą, pinigų gauna ir turtuoliai, turintys milijoninės vertės būstų.

Pora mėnesių, ir žmonių savivaldybėse bus daugiau – prasidės prašymai gauti šildymo kompensaciją.

Bet antplūdžio šįkart gali nebūti. Seimas spręs dėl siūlymo, kad, skiriant piniginę socialinę paramą vėl būtų pradedamas vertinti prašytojų turtas, ne tik pajamos.

To prašo savivaldybės.

„Yra labai keista, kai žmogus turi 60 NT objektų ar daugiau nei šešiasdešimt – butai, namai ir panašiai – ir jis prašo beveik už visus objektus kompensuoti, ir jis rodo, kad jis turi pajamų nulį. Mes puikiai suprantam, kad tas žmogus negyvena tuose visuose būstuose ir tie butai yra Palangoj, Nidoj, kažkur sostinėj, kurortuose ir panašiai. Tai yra piktnaudžiavimas“, – kalbėjo Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Alytaus meras mini ir daugiau pavyzdžių.

„Matom turto deklaracijose jų finansinis turtas yra daugiau nei keli milijonai. Ir moteris sėdi su rubinais ausyse prie priimamojo ir laukia kompensacijos už šildymą 30 eurų. Ar valstybė tikrai pajėgi remti tuos, kuriems nereikia paramos? Jie mus dar galėtų paremti“, – aiškino N. Cesiulis.

Padėtį apibūdino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

„Savivaldybės mato, nori ir ištisai kreipiasi prašydamos galimybės turėti tą svertą identifikuoti žmones, kaip ir minėjau, iš visų kompensacijų gavėjų tai nėra dauguma žmonių, bet tai yra daugiau tokio taiklumo klausimas. Kad pasirūpintume vis dėlto turbūt tais žmonėmis, kuriems labiausiai reikia“, – paaiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nekreipti dėmesio į žmogaus turimą nekilnojamąjį turtą nutarta per pandemiją, kai dėl karantinų žmonės nedirbo ir liko be pajamų. Vėliau tvarka pratęsta iki 2024-ųjų balandžio.

Seimo opozicijos atstovas sako, kad buvo galima išlaukti šios datos.

„Labai keista, kad Vyriausybė ėmėsi tokio greito sprendimo būtent prieš žiemos sezoną, kai mes vis dar jaučiame sumažėjusių faktinių pajamų pasekmes. Mes turėjome infliaciją, kuri smarkiai viršijo ir algų, ir pensijų, ir kitų socialinių išmokų augimą“, – kalbėjo Seimo narys Tomas Tomilinas.

Tačiau ministrė sako, kad padėtis pasikeitusi.

„Šiemet jau yra situacija kita, matome jau energijos kainų susistabilizavimą šiokį tokį ir infliacijos mažesnius rodiklius. Tai toks sprendimas yra galimas diskutuoti, sprendimą turės priimti Seimas“, – aiškino M. Navickienė.

Nekilnojamojo turto Lietuvoje turi 9 iš 10 žmonių. Anot Seimo nario, būtų neteisinga, jei gauti kompensaciją neleistų, tarkime, sodo namelis.

„Nežinau, ar tas pavydas, kad kažkada kažkur nesąžiningas žmogus pasinaudos ta 10 ar 20 eurų parama, nežinau, ar tai turi nustelbti būtent tą solidarumo poreikį“, – sakė T. Tomilinas.

„Tie žmonės, kurie turi papildomo turto, bet turi sunkumų, na, tarkim, turi butą, bet turi ir sodo namelį, kuris jokių pajamų negeneruoja, tokiam žmogui savivaldybė vis tiek kompensaciją skirtų“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Praėjusį šildymo sezoną kompensacijas, socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, gavo maždaug 400 tūkst. žmonių – beveik kas penktas namų ūkis. Kompensacijoms išleista per 140 milijonų eurų.

Šaltinis: Lrt.lt