Dar prieš mėnesį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ organizavo antrojo pusmečio valstybiniuose miškuose pagamintos medienos aukcioną, kuris vyko pagal naujas prekybos taisykles. Regione dėl sankcionuoto medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos uždraudimo susidarė nemažas žaliavinės medienos deficitas ir buvo didelė tikimybė, kad aukcionas sulauks didžiulio kitų šalių įmonių dėmesio ir mediena tiesiog išvažiuos iš Lietuvos.

Po aukciono, žiniasklaidai išplatintame pranešime Aplinkos ministras Simonas Gentvilas džiaugėsi, kad didžiausios medienos prekyba užsiimančios Lietuvos įmonės aukcione pasiekė joms suteiktus prekybos limitus, todėl valstybės siekis suvaldyti situaciją medienos rinkoje, užkertant kelią galimam didelių medienos kiekių išvežimui į kitas šalis, pasiektas.

Tačiau miskininkas.eu kalbinti verslininkai, asociacijų vadovai bei teisininkas aukcionui turi priekaištų ir teigia, kad jame didžiąją dalį medienos supirko tik kelios įmonės, iš kurių maždaug pusė nėra medienos perdirbėjos, o nauja, neva šalies rinką ginanti tvarka, nedraudžia joms medienos išvežti svetur ar perparduoti už didesnę kainą.

Be kita ko, valstybė gali sulaukti ir didesnių nemalonumų nei pasipiktinę verslininkai, nes liepos pabaigoje Lietuvos Medinių konteinerių gamintojų asociacija inicijavo skundą Europos Komisijai, kuriame teigiama, kad nauja aukciono tvarka yra diskriminuojanti ir riboja konkurenciją.

Kas kliūna taisyklėse?

Pagal iki tol galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės medienos aukcionuose galėjo dalyvauti visi pirkėjai be jokių apribojimų. Tačiau Aplinkos ministerijos siūlymu šių metų gegužės 17 d. aktualios taisyklės buvo pakeistos. Įvesti limitai, kurie riboja, kiek medienos aukcione gali įsigyti konkreti įmonė. Kiekvienai įmonei leidžiama įsigyti 1000 kub. m. medienos. Šis limitas gali būti padidintas pagal tai, kiek medienos įmonė jau anksčiau buvo įsigijusi per pastaruosius 2 metus pusmečių sutarčių pagrindu. Tai reiškia, kad jei įmonė medienos anksčiau nepirko pusmetiniuose aukcionuose arba ją pirko kitokių, pavyzdžiui, ilgalaikių sutarčių pagrindu su miškų urėdijomis ar tiesiog importavo, jos limitas ir liks lygus tam pačiam tūkstančiui kubinių metrų.

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas dr. Daivis Švirinas mano, kad kriterijus, pagal kurį parduodamos medienos kiekis nustatomas pagal ankstesnius įsigijimus, ne tik nepalankus naujiems rinkos dalyviams, bet ir neapsaugo nuo perpardavinėtojų bei pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

„Aplinkos ministerijos atstovai kalba, jog ribojimų tikslas – užtikrinti, kad valstybinę medieną įsigytų Lietuvoje veikiantys medienos perdirbėjai, o ne įmones, kurios šią medieną už geresnę kainą tik perparduotų. Tačiau tvarka visiškai to neužtikrina, kadangi niekaip neįpareigoja įmonių medienos neperparduoti toliau. Be to, tarp penkiolikos daugiausiai medienos naujausiame aukcione įsigijusių įmonių maždaug pusė nėra medienos perdirbėjai. Tikėtina, kad ši mediena bus tiesiog išvežta svetur ar perparduota už didesnę kainą, o valstybė taip ir liks akivaizdžiai negavusi pajamų, kurias galėjo gauti“, – sako dr. D. Švirinas.

Naująją tvarką kritikuoja nemažai Lietuvoje veikiančių medienos perdirbėjų ir verslo asociacijų. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas sako, kad jų asociacija jau anksčiau teikė pasiūlymus neįvesti dviejų metų kriterijaus, tačiau į jų siūlymus nebuvo atsižvelgta.

„Kažkoks chaosas, nesusigaudymas, kokios priemonės turėtų gerą efektą. Kuo remiantis įvestas dviejų metų terminas? Tarkime, dvidešimt metų sėkmingai dirbanti įmonė paskutinius dvejus metus medieną importavo ir nejautė poreikio atnaujinti senesnę, bet patikimą įrangą, ji pagal naujas taisykles praktiškai yra eliminuojama iš valstybinių miškų aukciono arba gali įsigyti tik minimalius kiekius. Nepaisant to, kad jai tos medienos reikia daug. Kokiu pagrindu? Ką ji blogo padarė?  Kuo geresni tie, kurie gali pirkti? Todėl man netgi kyla klausimų, kaip yra su šių taisyklių skaidrumu?“, – piktinasi M. Valukynas.

Advokatas dr. D. Švirinas priduria, kad ministerija naują tvarką priėmė neatsižvelgusi ne tik į verslo, bet ir į institucijų perspėjimus. „Kyla daug klausimų, dėl ko ministerija priėmė tvarką, kurią kritikavo ne tik galimai diskriminuojamos įmonės, bet ir kitos valdžios institucijos. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, jog ribojimai pažeidžia ES teisę. Savo ruožtu, Specialiųjų tyrimų tarnyba pabrėžė, kad teisės aktai, kuriantys išskirtines sąlygas tam tikroms įmonėms (ar jų grupėms), kelia korupcijos rizikas. Į šią kritiką Aplinkos ministerija, deja, kol kas neatsižvelgia. Jeigu taisyklės nebus koreguojamos, valstybei bei verslui ir toliau bus daroma milžiniška žala ir tikėtina, kad dėl neaiškių priežasčių bus „proteguojamos“ kelios įmonės“, – sako advokatas. 

Nuomonę dėl taisyklių pakeitimų taip pat turi ir miškininkai. Jų atstovas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas teigia, kad patirtis rodo, jog bet kokios intervencijos bandyti reguliuoti arba „pasireguliuoti“ prekybą valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, galų gale išsigimsta ir ima prieštarauti ne tik logikai, bet ir Europos Sąjungos teisei. „Anksčiau verslininkai dar mėgindavo slėpti, kad vienokie ar kitokie aukciono taisyklių pakeitimai yra jų interesas, o kalbant apie šiuos keitimus, kai kurie verslininkai jau atvirai sakė, kad čia yra mūsų interesas ir mes tai inicijavome. Daugelis asociacijų nesutiko su pakeitimais dėl dviejų metų kriterijaus, teikė komentarus Vyriausybei, tačiau, kaip visada, mūsų politikai esą žino geriau. Na, o dabar mes girdime dalies medienos pramonės atstovų pasisakymus, kad atnaujinta aukciono tvarka kerta per jų gamybinius įsipareigojimus, užkerta kelią galimoms investicijoms. Eilinį kartą sukeltas erzelis. Manau, kad jeigu nesugebama pateikti tokio projekto, kuris tenkintų visus, tada geriau net nebandyti keisti to, kas buvo nusistovėję ir visiems puikiai žinoma“, – kalba miškininkų sąjungos prezidentas.

Kai kurioms įmonėms aukcione sekėsi žymiai geriau nei kitiems

Portalo kalbintas į situaciją gerai įsigilinęs teisininkas dr. D. Švirinas pateikė ir šiek tiek skaičių, iš kurių matyti tam tikros tendencijos, kam geriausiai sekėsi aukcione. „Pirmojo aukciono rezultatai rodo, kad nauja tvarka naudinga išimtinai vos kelioms įmonėms. Tarkime, UAB „Juodeliai“ įsigijo net apie 27 proc. visos aukcione pasiūlytos medienos, nes jos atžvilgiu nustatytas ypatingai didelis limitas. Apskritai, šeši didžiausi pirkėjai įsigijo 50 proc. siūlytų žaliavų. Palyginimui, aukcione iš viso dalyvavo beveik 300 įmonių. Taigi, didžiąją dalį medienos įsigijo vos kelios įmonės, kurioms limitų nustatymo kriterijus yra itin palankus“, – pažymi advokatas.

Tai, kad UAB „Juodeliams“ aukcione pasisekė nusipirkti daugiau medienos nei kitiems, pastebi ne tik teisininkai, bet ir verslo atstovai. Vienas iš jų, savo tapatybės nenorėjęs atskleisti vienos Lietuvos medienos perdirbimo įmonių atstovas teigia, kad jam ir kolegoms kyla klausimų, kodėl „Juodeliai“ įsigijo tokios medienos, kurios anksčiau niekada nepirkdavo ir neperdirbdavo. „Anksčiau jie niekad nepirkdavo nei plokščių medienos, nei popiermedžio, nes jiems gamybai to iki tol nereikėdavo. Dabar taip nutiko, kad jiems atiteko tokie dideli kiekiai medienos ir teisės aktai nedraudžia jos kam nors perparduoti“, – sako prisistatyti nenorėjęs medienos verslo atstovas. 

Nuogąstavimų, kad medieną įmonės susipirko su tikslu brangiau perparduoti turi ir M. Valukynas. „Atnaujintos taisyklės įnešė dar daugiau chaoso kriziniu laikotarpiu, kai situacija rinkose yra nestabili ir energijos kainos aukštos. Atrodytų, kad buvo siekiama gerų tikslų, jog Lietuvoje užauginta mediena nebūtų eksportuojama į užsienį, tačiau nutiko taip, kad didelė dalis medienos atsidūrė tarpininkų rankose, kurie galimai parduos ją į užsienį kitu, pavyzdžiui, biomasės pavidalu. Nors itin svarbu, kad biomasė nebūtų eksportuojama, ypatingai kai didžioji dalis Lietuvos šildoma šiuo kuru“, – sako „Litbioma“ prezidentas.

A. Pivoriūnas pritaria, kad aukcionas galėjęs būti naudingiausias perpardavinėtojams. „Nežiūrint į tai, kad buvo daug kalbama apie apvaliosios medienos ir medienos gaminių eksporto užkardymą, aukcione medieną įsigijusios įmonės taps eksportuotojomis arba perpardavinėtojomis vietos rinkoje. Man anksčiau niekada neteko girdėti, kad įmonė nusipirktų tokios medienos, kuri pagal veiklos pobūdį jai yra nenaudinga“, – teigia miškininkų atstovas.

Jis taip pat priduria, kad kokie medienos aukcionai bebūtų ir kas juos beorganizuotų, privačioms įmonėms jie visada yra nenaudingi. „Mes susiduriame su tokia realija, apie kurią mažai kas susimąsto, kad medieną naudojanti Lietuvos pramonė nėra miškų valdytojų. Būtent tai, mano nuomone, yra pagrindinė priežastis, kodėl verslui kyla noras pasireguliuoti prekybą iš valstybinių miškų taip, kaip reikia sau. Šiemet daugiausiai laimėjo viena grupė, prieš keletą metų laimėdavo kitos grupės. Vaizdingai tariant, tą pačią antklodę, lyg du sutuoktiniai, verslo subjektai traukia link savęs, vietoje to, kad kartu užsiklotų ir būtų šilta visiems“, – sako A. Pivoriūnas.

Gali kilti problemų su biomasės trūkumu

Iki Rusijos karo prieš Ukrainą Lietuvoje didelę dalį šildymui naudojamo biokuro sudarė baltarusiškas ir rusiškas. Iš šių šalių anksčiau per metus būdavo importuojama apie 1,6 mln. kub. m. smulkintos medienos produktų, kurių didžioji dalis naudota šilumos gamybai. Įvežtinis biokuras Lietuvoje sudarė apie 20–30 proc. viso šilumai pagaminti reikalingo šios žaliavos kiekio. Pasak A.Pivoriūno, dabar, kai importuojamo biokuro šalyje ima trūkti, tiek dėl naujųjų aukciono taisyklių spragų, tiek dėl pačios Vyriausybės pozicijos, nieko nedaroma, kad nacionalinis miško kirtimo žaliavų srautas būtų naudojamas šildymui ir elektros energijai gaminti.

„Mes prarandame istorinį šansą pradėti traukyti baltarusiško biokuro importo srautus ir jį pakeisti vietiniu. Kai politikai net nelaukę, kad kažkas bus nuveikta siekiant propaguoti vietinę žaliavą, iš karto ėmėsi siūlyti šildymui naudoti mazutą. O tai bet kokiu atveju prieštarauja Lietuvos žaliajam kursui. Mano nuomone, tai nėra naudinga niekam kitam, kaip tiktai mazutą ir dujas importuojančiam verslui. Vietoje, to, kad taptume labiau energetiškai nepriklausomi, mes dar labiau priklausysime nuo dujų ir mazuto importo“, – valdžios vengimą papildomai skatinti lietuviškos biomasės naudojimą šildymui vertina A. Pivoriūnas.  

Anot jo, nepaisant to, kad per paskutinius dvidešimt metų šilumos gamintojai daug investavo į biokuro katilų modernizavimą, vis dar kalbama, kad biokuras yra taršus, ir dujomis ar mazutu šildyti yra pigiau. A. Pivoriūno teigimu, toks viešasis diskursas naudingas tik dujų importuotojams. „Biokuras yra sudėtinga, daug dėmesio reikalaujanti kuro grandinė, o šilumos įmonėms techniškai daug patogiau naudoti dujas. Be to, biokuro tiekimo grandinėje žymiai mažesnės galimybės pasipelnyti, o  dujų tiekimo versle daugiausiai naudos tenka tiekėjams arba perpardavinėtojams, o ne šildytojams ir sąskaitų mokėtojams“, – kalba miškininkų sąjungos prezidentas.

Kaip vieną pavyzdžių, kad Lietuvoje smulkiems šilumos gamintojams yra kiek sunkiau įsigyti biokuro, galima pateikti Jurbarko komunalinio ūkio situaciją. Įmonė rajone aptarnauja dvylika katilinių ir tiekia šilumą mokykloms bei vaikų darželiams, gydymo ir slaugos įstaigoms. Pagal įstatymus medieną ji turi įsigyti per „Baltpool“ biržą, tačiau dėl per mažų kiekių to padaryti negali.

„Mes esame licencijuoti šilumos tiekėjai, tik gaminame mažokai. Keletas katilinių kūrenamos granulėmis ir malkomis, o problemų mums iškilo medienos kainoms šovus į viršų. Tuomet dauguma pirkėjų pradėjo tęsti sutartis,  o miškų urėdija paprasčiausiai nebeturi tokio kiekio medienos pateikti aukcionui. Dėl to esame priversti kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą su prašymu leisti įsigyti biokuro viešųjų pirkimų būdu. Kaip žinia, darbas su viešaisiais pirkimais –  stresas, nerimas, nežinomybė ir papildomai sugaištas darbuotojų laikas. Tuo pačiu mes dar turime orientuotis į atstumą, nes nerealu biokurą pirkti Biržuose ir vežtis jį į Jurbarką.  Šiais metais kurą nupirkome tik iš antro karto, o mums jo reikia 1300 ktm“, – sako UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Edmundas Mačieža. Jo manymu, perkant medieną per „Baltpool“, galėtų atsirasti kitoks kiekio reguliavimas. Juo labiau, kai tokios įmonės kaip jo atstovaujamoji, šildo ne namus, o mokyklas ir darželius.

Nuostolių patyrė ir valstybė

Aukcione nieko nepešę verslininkai vis dar skaičiuoja pajamas, kurių galimai neteko pralaimėję konkurentams. Tačiau naujoji tvarka taip pat reiškia, jog valstybė  geriausios kainos už parduodamą medieną galėjo negauti. „Pavyzdžiui, žiniasklaidoje UAB „Likmerė“ yra nurodžiusi, jog aukcione, kurio rezultatai paskelbti šią liepą, norėjo įsigyti ir daugiau medienos. To neleido padaryti nustatytas limitas. Ši įmonė už savo įsigytą beržą vidutiniškai siūlė virš 20% aukštesnę kainą, lyginant su analogiškais beržo aukcionais, kuriuos dėl nustatyto limito laimėjo kiti pirkėjai, nors ir pasiūlė žemesnę kainą“, – mano dr. D. Švirinas. 

Jo teigimu, iš viso aukcione parduota medienos už daugiau nei 62 mln. Eur. „Laikantis prielaidos, jog be diskriminuojančių limitų valstybė būtų gavusi, pavyzdžiui, 20 proc. geresnes kainas, valstybės patirtas nuostolis vien dėl šio aukciono gali būti didesnis nei 12 mln. Eur“, – galimas valstybės netektis vertina advokatas.

Aplinkos ministerija viešumoje yra pareiškusi, kad naujoji tvarka yra laikina, pagrindinė sąlyga jos atšaukimui būtų sankcijų panaikinimas ir rinkos grįžimas į įprastas vėžes. Tačiau, siekiant ilgalaikėje perspektyvoje turėti atsparesnę sistemą, numatoma prekybos mediena tvarką toliau tobulinti įteisinant atvirų aukcionų (varžymosi dėl medienos įsigijimo realiu laiku) ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti taikymo principus, leisiančius efektyviau konkuruoti įsigyjant medieną.

Portalo kalbinti pašnekovai tikisi, kad Vyriausybė atsižvelgs į pastabas ir dabartinė laikinoji tvarka netaps pastoviąja. 

Šaltinis http://miskininkas.eu