Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Neįprastai šiltas vasaris sumažino šildymo išlaidas
AB „Panevėžio energija” prabnešimas, 2024 m. kovo 14 d.
Gyventojai už vasario mėnesio šildymą vidutiniškai mokės apie 37 proc. mažiau nei už sausį ir 29 proc. mažiau nei prieš metus.
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, vidutinė sąskaita už 50 kv. metrų ploto buto renovuotame daugiabutyje šildymą vasarį vidutiniškai siekia apie 32 eurus, o senos statybos neapšiltintame, nerenovuotame daugiabutyje – 50 eurų.
Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra Panevėžyje siekė 1,8 laipsnio šilumos, sausį buvo kur kas šalčiau – 4,9 laipsnio šalčio.
Lyginant su sausiu, vasario mėnuo buvo šiltesnis ir trumpesnis, todėl daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimas buvo vidutiniškai 34 proc. mažesnis nei praėjusį mėnesį. Įvertinus ir 2,6 proc. sumažėjusią šilumos kainą, vasario mėnesio mokėjimai už būsto šildymą vidutiniškai apie 37 proc. mažesni nei sausį.
Kalbant apie sąskaitas už šildymą, svarbu suprasti, kad jos dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo konkrečiame daugiabutyje suvartoto šilumos kiekio. Šilumos suvartojimą lemia keli veiksniai: lauko oro temperatūra, konkretaus daugiabučio energetinis efektyvumas, individualūs šilumos vartojimo įpročiai bei namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija ir pastangos.
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 50 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose, nerenovuotuose daugiabučiuose šių metų vasario mėnesį vidutiniškai išleis apie 50 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo 735 kWh (14,7 kWh/1 kv. m) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1080 kWh (21,6 kWh/1 kv. m) šilumos, o vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 75 eurus.
50 kv. metrų ploto butų šildymui naujos statybos ar renovuotų namų daugiabučiuose šių metų vasarį vidutiniškai suvartota 470 kWh (9,4 kWh/1 kv. m). Čia mokėjimai už šilumą vidutiniškai sudaro 32 eurus. Sausio mėnesį 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai buvo suvartota apie 730 kWh (14,6 kWh/m2) šilumos, o mokėjimai vidutiniškai sudarė apie 51 eurą.
Šie duomenys rodo, kad energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojai moka mažesnes sąskaitas už šildymą. Tokia tendencija išlieka kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio svyravimų.
Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galima AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje Gyventojams/„Namo informacija“.
Kitos naujienos
Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sektorius su Vilniaus kogeneracinės jėgainės paleidimu iš esmės užbaigė gamtinių dujų keitimo į biokurą ir komunalines atliekas reformų etapą. Tai faktinė energetinė nepriklausomybė Lietuvos šilumos ūkyje, nes daugiau kaip 90% centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš vietinio ir atsinaujinančio kuro. Kas toliau? Kaip Lietuvos CŠT sektorius dar galėtų prisidėti tobulinant šalies energetiką? Ko tam reikia? Kas skatina ir motyvuoja pažangą valstybės detaliai reguliuojamame sektoriuje? Apie visa tai, ir ne tik, žvilgsnis iš istorinės retrospektyvos į perspektyvą.
Neretai senų daugiabučių gyventojams šaltasis metų sezonas pirmiausia asocijuojasi su išaugusiomis sąskaitomis už šildymą