Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Naujoje švieslentėje – išsamūs ir nuolat atnaujinami duomenys apie aplinkos oro kokybę

Aplinkos apsaugos agentūros pranešimas, 2025 m. birželio 4 d.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują švieslentę, kurioje pateikiami išsamūs ir operatyvūs aplinkos oro kokybės tyrimų duomenys ir vertinimas.
Šioje švieslentėje galima susipažinti su konkrečių teršalų koncentracijų duomenimis iš Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stočių. Skelbiama surinkta ir apdorota informacija apie aplinkos ore išmatuotų teršalų, tokių kaip kietosios dalelės KD10 ir KD2,5, sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas (SO2), ozonas (O3), anglies monoksidas (CO), koncentracijas.
Švieslentėje galima susipažinti su oro kokybės rodikliais (teršalų koncentracijų paros vidurkiais, didžiausiais paros 1 val. vidurkiais arba didžiausiais paros 8 val. vidurkiais) atskirose oro kokybės tyrimų stotyse pagal konkretų teršalą. Taip pat rasti teršalų koncentracijų palyginimą su nustatytomis normomis bei per kalendorinius metus užfiksuotą normų viršijimo atvejų skaičių. Stacionarių automatinių oro kokybės tyrimų stočių visoje Lietuvoje šiuo metu yra 17: Vilniuje veikia 4, po 2 įrengtos Kaune ir Klaipėdoje, po 1 – Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat kaimiškosiose vietovėse – Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos regionuose. Po vieną tokią stotį įrengta ir tokiuose miestuose, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai – Kėdainiuose, Mažeikiuose, Naujoje Akmenėje ir Jonavoje.
Švieslentėje integruotas ir interaktyvus oro užterštumo stebėsenos žemėlapis, kuriame beveik realiuoju laiku galima stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Interaktyviame įrankyje galima susipažinti su Agentūros specialistų parengtomis artimiausių dienų oro kokybės prognozėmis, vertinimu, rekomendacijomis esant padidėjusiam oro užterštumui.
Pasak Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės, šiuo metu siekiama vizualizuoti kuo daugiau su oro tarša ir kokybe susijusių duomenų. „Šios interaktyvios švieslentės išskirtinumas – vartotojams vienoje vietoje, operatyviai atnaujinami ir aiškiai pateikiami aplinkos oro kokybės tyrimų duomenys, apdoroti paros rezultatai, kurie padeda objektyviai įvertinti oro užterštumo būklę“, – sako V. Bimbaitė.
Susipažinti su švieslente ir joje skelbiamais oro taršos duomenimis galima ČIA.
Kitos naujienos
Energinio efektyvumo klausimai tampa vis aktualesni. Lietuva siekia iki 2030 m. sutaupyti 39,35 TWh energijos. Per 2020–2030 m. šalyje turi būti modernizuota 1,2 mln. kv. metrų centrinės valdžios ir 0,9 mln. kv. metrų savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų.
Seimas įpareigojo šilumos gamintojus daugiau energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, kogeneracijos būdu.
Seimas priėmė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama ES Efektyvumo direktyva ir įtvirtinami pagrindiniai energijos vartojimo efektyvumo veiksmai dekarbonizuojant ekonomiką ir vykdant energetinių procesų pertvarką.