LR aplinkos ministerijos prane6imas, 2025 m. liepos 10 d.

Švieslentėje pateikiama informacija apie susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio kaitą Lietuvoje pagal skirtingus ekonominius sektorius 2005–2023 m.

2023 m. bendras susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Lietuvoje lyginant su 2005 m. sumažėjo 18,5 %, o lyginant su 2022 metais mažėjimas siekė 3 %.

2023 m. į aplinkos orą taip pat išmesta mažiau oro teršalų – nuo 2005 metų 67,5 % sumažėjo sieros dioksido išmetimai, lyginant su 2022 m. šio teršalo į aplinkos orą buvo išmesta 21 % mažiau. 2023 m. išmestas smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 kiekis lyginant su 2005 m. sumažėjo 48,5 %, o lyginant su 2022 m. – sumažėjo 16,8 %.

Azoto oksidų sumažėjimas 2023 metais lyginant su 2005 m. siekia 32,7 %. Lyginant su 2022 m., teršalo kiekis sumažėjo 5,4 %. Nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis lyginant su 2005 m. sumažėjo 28,7 %, o lyginant su 2022 m. – sumažėjo 0,4 %. 2023 m. išmestas į aplinkos orą amoniako kiekis lyginant su 2005 m. sumažėjo 7,2 %. Lyginant su 2022 m., 2023 m. į aplinkos orą amoniako išmesta 2,4 %. mažiau.

Didžiausias ŠESD kiekio sumažėjimas – atliekų sektoriuje

Surinkti ir apdoroti duomenys rodo, kad didžiausias (47, 7 %) ŠESD kiekio sumažėjimas 2005–2023 m. laikotarpiu fiksuojamas atliekų sektoriuje. Šiame sektoriuje 2023 metais 95 % ŠESD sudarė metano dujos. 2005 metais fiksuota didžiausia 1347,4 tūkst. tonų CO₂ ekv. šių dujų reikšmė, vėlesniais metais susidarantis kiekis mažėjo. Lyginant 2005 m. su 2023 metais, metano kiekis sumažėjo net du kartus ir tai labiausiai susiję su mažėjančiu atliekų šalinimu sąvartynuose. Atliekų sektoriuje išmetamų oro teršalų kiekis lyginant su kitais sektoriais yra gana nedidelis. 2005–2023 m. laikotarpiu fiksuojamas nemetaninių lakiųjų organinių junginių, kietųjų dalelių KD2,5 bei amoniako išmetimų į aplinkos orą mažėjimas (atitinkamai 50,2 %, 31,7 % ir 27,1 %). Pastarojo teršalo sumažėję išmetimai daugiausiai sietini su naminių gyvūnų mėšlo ir buitinių nuotekų tvarkymu.

Energetikos sektoriuje – taip pat ŠESD kiekio mažėjimo tendencija

Energetikos sektoriuje taip pat fiksuojama ŠESD kiekio mažėjimo tendencija. Lyginant 2005 metus su 2023 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 41,7 %. 2023 m. azoto suboksidas sudaro 1,6 % bendro ŠESD kiekio. Šių dujų kiekis dėl kuro deginimo energetikoje 2005–2023 m. padidėjo 25,8 %. Anglies dioksido ir metano dujų kiekis atitinkamai šiuo laikotarpiu sumažėjo 41,6 % ir 52,4 %. Nors energetikos sektoriuje 2005–2023 m. visų oro teršalų kiekis mažėjo, tačiau išmetamas kietųjų dalelių KD2,5 (dėl stacionaraus kuro deginimo namų ūkiuose) ir sieros dioksido (dėl naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, kuro deginimo naftos perdirbime bei viešosios elektros ir šilumos gamybos) kiekis, lyginant su kitais sektoriais, išlieka didelis. Energetikos sektoriuje dėl naftos produktų gamybos ir sandėliavimo bei stacionaraus kuro deginimo namų ūkiuose į aplinkos orą yra išmetamas ir gana didelis NMLOJ kiekis, o dėl viešosios elektros ir šilumos gamybos – azoto oksidų kiekis.

Pramonės sektorius išsiskiria kietųjų dalelių KD2,5 ir sieros dioksido išmetamo kiekio mažėjimu

Pramonės sektoriuje 2005–2023 m. ŠESD kiekis sumažėjo 41,5 %. Šiuo laikotarpiu fiksuojamas anglies dioksido ir fluorintų dujų kiekio padidėjimas, o susidariusių azoto suboksido dujų kiekis turi aiškią mažėjimo tendenciją, susijusią su chemijos pramonės gamybos veikla. Pramonės sektorius išsiskiria kietųjų dalelių KD2,5 ir sieros dioksido išmetamo kiekio mažėjimu. Pastarojo teršalo 86,6 % pokytis 2005–2023 m. laikotarpiu sietinas su procesų chemijos pramonėje metu mažėjančiais šio teršalo išmetimais į aplinkos orą. NMLOJ išmetimai į aplinkos orą rodo didėjimo tendenciją, kurią daugiausiai lemia augantis tirpiklių turinčių produktų vartojimas.

Transporto sektoriuje daugiausia ŠESD kiekio fiksuota 2019-aisiais

2023 m. transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis lyginant su 2005 m. padidėjo 46,5 %. Kelių transporte (lengvųjų automobilių, krovininių automobilių ir autobusų transporte) susidaro didžiausias ŠESD kiekis. Transporto sektoriuje didžiausia reikšmė fiksuota 2019 metais, kai susidarė 6282,8 tūkst. t. CO₂ ekv. ŠESD kiekio. 2005–2023 m. laikotarpiu fiksuojama visų oro teršalų mažėjimo tendencija. Dėl degalų deginimo lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir autobusų transporte NMLOJ išmetimai sumažėjo daugiausiai – 82,2 %.

Žemės sektoriuje ŠESD kiekio pokytis nežymus

Žemės ūkio sektoriuje 2005–2023 m. ŠESD kiekis keitėsi nežymiai – sumažėjo 4,1 %. Metano ir azoto suboksido dujos sudaro didžiąją ŠESD dalį (2023 m. atitinkamai 53,8 % ir 44,5 %). Šiuo laikotarpiu metano dujų sumažėjo 13,2 %, tai lėmė sumažėjęs gyvulių skaičius ir dėl to žarnyno fermentacijos metu išsiskiriantis mažesnis šių dujų kiekis. Dėl karbamido naudojimo bei kalkinimo nuo 2005 metų išmetamo anglies dioksido kiekis padidėjo 23,3 %. Didžiausias amoniako kiekis į aplinkos orą yra išmetamas iš žemės ūkio sektoriaus veiklų (daugiau nei 90 % viso kiekio). Šio teršalo kiekis nuo 2005 metų sumažėjo 5,9 %, tačiau dėl dirvų tręšimo mineralinėmis azoto trąšomis bei mėšlu išmetimai vis dar išlieka dideli. 2023 metais dėl žemės ūkio darbų kietųjų dalelių KD2,5 į aplinkos orą išmesta 11,2 % daugiau lyginant su 2005 metais.

Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima ČIA.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija