Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Kreipimasis į aukščiausius šalies vadovus su raginimu spartinti daugiabučių renovaciją bei skatinti biokuro ir komunalinių atliekų naudojimą šilumos gamybai
Drastiškai pabrangus iš Rusijos importuojamoms gamtinėms dujoms šalies laukia brangiausias šildymo sezonas. Artimiausiu metu pirminių energijos šaltinių kainos dar labiau prislėgs šalies gyventojų pečius. Šį faktą tarptautinių naujienų agentūroms patvirtino bendrovės „Gazprom", kuri vienintelė tiekia gamtines dujas į Lietuvą, vadovas Aleksejus Mileris.
„Gazprom" prognozuoja, kad šiuo metu apie 140 JAV dolerių sudaranti naftos barelio kaina 2009 metais kils iki 250 JAV dolerių. Jau šių metų pabaigoje gamtinių dujų kaina gali pasiekti apie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o 2009 metais Europoje – apie 1000 JAV dolerių. Galima prognozuoti, kad nekeičiant šilumos gamybai Lietuvoje naudojamo kuro struktūros, vidutinės šilumos kainos pasiektų 34 ct/kWh.
Siekiant apsaugoti gyventojus nuo energetinės krizės, būtina plėsti šiuo metu 43 proc. pigesnio už gamtines dujas biokuro naudojimą ir skubiai pradėti šilumą švaistančių pasenusių daugiabučių namų renovaciją valstybiniu mastu.
Išlaidas už šildymą lemia ne tik šilumos kainų augimas, bet ir suvartojamas jos kiekis. Ateinantį šildymo sezoną naujuose ar kompleksiškai renovuotuose daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas kainuos tik 110 litų per mėnesį. Pasenusių, neapšiltintų namų gyventojai dėl per kiauras daugiabučių sienas prarandamos šilumos bus priversti mokėti virš 600 litų per mėnesį.
Energetikos specialistų skaičiavimais, aktyvi biokuro rinkos plėtra ir komunalinių atliekų deginimas energijos gamybai leistų sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumos gamyboje nuo dabartinių 77,6 iki 28 procentų.
Deja, Lietuvoje delsiama pasinaudoti kaimyninių ES valstybių pavyzdžiu remti jaunuolynų ugdymą ir iš jų gautą smulkią medieną pritaikyti biokuro gamybai. Dėl atsakingų institucijų neveiklumo bei pasipriešinimo nevyksta ir strateginiuose Lietuvos energetikos dokumentuose numatytos komunalinių atliekų deginimo gamyklų statybos. Tai turi tiesioginės neigiamos įtakos visai šalies komunalinių atliekų tvarkymo sistemai – tampa neaiškus galimų atliekų tvarkymo būdų pasirinkimas ir su tuo susijęs investicijų planavimas.
Nesiimant ryžtingų veiksmų šioms problemoms spręsti Lietuvos laukia energetinė krizė, kuri atsilieps visų šalies gyventojų gyvenimo saugumui ir kokybei. Prašome Jūsų nedelsiant imtis priemonių, kurios leistų sušvelninti artėjančios krizės padarinius.
080715 d. LITBIOMA, LMSA, DNSB, LKATA, LSTA kreipimasis (227.00 KB)
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.