Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
AB „Kauno energija“ pranešimas. Prieš šildymo sezoną būtina parengti šilumos ir karšto vandens įrenginius pastatuose
Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta, kad:
-
šildymo
sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra
yra žemesnė už +10° C; -
šildymo
sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato
savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms; -
kiti šilumos
vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą
savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia
galimybe, visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą
grafiką; -
šilumos
tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų
grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.
Kiekvieno pastato, prijungto prie CŠT sistemos,
savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo
turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius,
tokius dokumentus:
-
pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą; -
pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo
instrukciją; -
pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukciją; -
pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų
žurnalą; -
šilumos
punkto schemą; -
šilumnešio
parametrų grafiką; -
šilumnešio,
įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo
vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą; -
pastato
šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą (akto formos pavyzdys –
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priedas).
Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo
sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato
šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato
savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono
pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. valdytojui turi
pateikti užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo
pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą. Ginčus tarp šio proceso
dalyvių sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos. Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato
parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją
šilumos tiekėjui. Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo
sezonui darbų ir neturint pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui
akto, vartoti šilumą draudžiama.
Teisės aktų taip pat nustatyta, kad:
-
šilumos
tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą
vartotojams iki pastatų įvadų; -
pastatų
savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų šildymo
ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų
šildymą ir karšto vandens tiekimą; -
pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal
faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos
šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius,
vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta
skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato
savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui,
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų
savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo
naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl
šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
LŠTA interneto svetainėje
Kitos naujienos
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą ir į nacionalinę teisę perkelti Bendrijos taisykles, numatančias iki 2030 metų pasiekti bent 32 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anglies dioksido (CO2) surinkimas dar ganėtinai nauja tema Lietuvos pramonės įmonėms ir kitoms įstaigoms.
Po energetikos išteklių kainų rekordų 2022-aisiais, šiemet jos laikosi gerokai žemesniame lygmenyje. Vis dėlto atsipalaiduoti ne laikas, nes rinkos yra nestabilios, o ateities sandoriai anonsuoja, kad energetikos ištekliai vėl brangs.
Vakar, gegužės 31 d. pasibaigus kvietimui daugiabučiams atnaujinti, buvo gauta arti 500 paraiškų. Preliminariais skaičiavimais bendra investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Kadangi šie skaičiai ženkliai viršija kvietimui numatytą 100 mln. eurų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.