Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta, kad:

• šildymo
  sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra
  yra žemesnė už +10° C;
• šildymo
  sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato
  savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms;
• kiti šilumos
  vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą
  savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia
  galimybe, visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą
  grafiką;
• šilumos
  tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų
  grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.

Kiekvieno pastato, prijungto prie CŠT sistemos,
savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato
šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo
turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius,
tokius dokumentus:

• pastato
  šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą;
• pastato
  šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo
  instrukciją;
• pastato
  šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukciją;
• pastato
  šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų
  žurnalą;
• šilumos
  punkto schemą;
• šilumnešio
  parametrų grafiką;
• šilumnešio,
  įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo
  vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalą;
• pastato
  šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą (akto formos pavyzdys –
  Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priedas).

Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo
sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato
šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato
savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono
pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. valdytojui turi
pateikti užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo
pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą. Ginčus tarp šio proceso
dalyvių sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos
ministerijos. Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato
parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją
šilumos tiekėjui. Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo
sezonui darbų ir neturint pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui
akto, vartoti šilumą draudžiama.

Teisės aktų taip pat nustatyta, kad:

• šilumos
  tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą
  vartotojams iki pastatų įvadų;
• pastatų
  savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų
  šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų šildymo
  ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų
  šildymą ir karšto vandens tiekimą;
• pastato
  šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal
  faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos
  šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius,
  vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta
  skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato
  savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui,
  daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų
  savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo
  naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl
  šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.