Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
LŠTA vadovai susitiko su VMU direktoriumi
Po urėdijų reorganizavimo įsteigta Valstybinių
miškų urėdija (VMU) šiuo metu formuoja naujas struktūras bei planuoja rengti
savo veiklos strategiją, todėl LŠTA atstovams buvo svarbu sužinoti VMU vadovo
nuomonę apie šilumos tiekėjams ir vartotojams labai reikšmingą biokuro ruošos
veiklą, naudojamą kainodarą ir ateities planus. Susitikimo metu M. Pulkauninkas
informavo, kad vienas pagrindinių VMU siekių šiuo metu – didinti įmonės
pajamingumą bei pelningumą. Vadovo teigimu, kol kas biokuro ruoša su turima
technika ir jo gamybos mastais nėra itin pelninga, tačiau įmonė šios veiklos
perspektyvas planuoja nagrinėti detaliau ir savo planus atskleis jau rengiamoje
strategijoje.
Susitikimo metu LŠTA vadovai atkreipė dėmesį,
kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.
Jų nuomone, gali susidaryti net ir tokia situacija, kai pigiau bus naudoti ne vietinių
miškų atsinaujinančius išteklius, o importuojamą iškastinį kurą. LŠTA vadovai
nuogąstavo, kad kaimyninės valstybės jau imasi įvairių žingsnių, ribojančių savo
miškų produkcijos eksportą, o tuo tarpu Lietuvoje kol kas tuo nesirūpinama: medienos
išvežimas padeda užsidirbti miškininkams, tačiau prarandamos galimybės iš šios žaliavos
sukurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikoje. Žinoma, kartu prarandamos
ir medienos apdirbimo atliekos, kurios yra puiki žaliava biokurui.
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad stabilus
biokuro tiekimas ekonomiškai pagrįstomis kainomis turėtų būti ir valstybės įstaigų
rūpestis, nes valstybė itin reguliuoja centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, iš
biudžeto mokamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, taikomas
lengvatinis PVM, be to šiame sektoriuje panaudota ir didelės apimties ES parama
biokuro katilų įrengimui. Beje, pagrindinis šilumai gaminti skirtas kuras – iš
miško atliekų išgaunamas biokuras – privalomai perkamas „Baltpool“ biržoje.
LŠTA vadovų teigimu, aktyvesnis ir didesnės
apimties Valstybinių miškų urėdijos įsitraukimas į biokuro tiekimo verslą
padidintų konkurenciją šioje rinkoje, sumažintų oligopolijų formavimosi ar
kitokių „užbiržinių“ susitarimų riziką, o VMU, kontroliuodama didžiąją dalį
miškų žaliavos, kaip tik galėtų turėti didelį pranašumą prieš smulkesnius
biokuro gamintojus. Susitikimo metu svarstyta, kad didelė organizacija gali
lanksčiau ir efektyviau panaudoti turimą medienos smulkinimo ir transporto
techniką, o masto ekonomika paprastai mažina produkcijos ruošimo kaštus, todėl didesnės
apimties biokuro gamyba valstybiniuose miškuose padėtų užtikrinti
konkurencingas kainas ir galimai mažintų vietinio biokuro kainas jo
naudotojams.
Susitikimo
dalyviai vieningai nusprendė, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti
aiškesnę strategiją efektyvesniam ir kompleksiškesniam vietinių išteklių
panaudojimui Lietuvos žmonių gerovei didinti
Kitos naujienos
Šaltinis: www.lrt.lt, 2023 m. rugsėjo 21 d. Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių […]

Artėjant šildymo sezonui labai svarbu tinkamai jam pasiruošti. AB „Šiaulių energija“ informuoja, jog visi Šiaulių miesto bei Šiaulių rajono pastatai, kurių šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri AB „Šiaulių energija“, yra paruošti 2023-2023 metų šildymo sezonui. O bendrijas bei namus administruojančias įmones, kurios dar nepasirūpino artėjančiu sezonu, raginame suskubti.
Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.
Kada įjungti šildymą daugiabutyje – gali nuspręsti patys gyventojai. Tam reikia surinkti daugumos balsus (50 proc. + 1 gyv.) ir apie tokį sprendimą pastato valdytojas turi pranešti šilumos tiekėjui. Šis, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, duoda leidimą pastato valdytojui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui įjungti šildymo sistemą, jeigu tam nėra svarbių kliūčių.