Po urėdijų reorganizavimo įsteigta Valstybinių
miškų urėdija (VMU) šiuo metu formuoja naujas struktūras bei planuoja rengti
savo veiklos strategiją, todėl LŠTA atstovams buvo svarbu sužinoti VMU vadovo
nuomonę apie šilumos tiekėjams ir vartotojams labai reikšmingą biokuro ruošos
veiklą, naudojamą kainodarą ir ateities planus. Susitikimo metu M. Pulkauninkas
informavo, kad vienas pagrindinių VMU siekių šiuo metu – didinti įmonės
pajamingumą bei pelningumą. Vadovo teigimu, kol kas biokuro ruoša su turima
technika ir jo gamybos mastais nėra itin pelninga, tačiau įmonė šios veiklos
perspektyvas planuoja nagrinėti detaliau ir savo planus atskleis jau rengiamoje
strategijoje.

Susitikimo metu LŠTA vadovai atkreipė dėmesį,
kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.
Jų nuomone, gali susidaryti net ir tokia situacija, kai pigiau bus naudoti ne vietinių
miškų atsinaujinančius išteklius, o importuojamą iškastinį kurą. LŠTA vadovai
nuogąstavo, kad kaimyninės valstybės jau imasi įvairių žingsnių, ribojančių savo
miškų produkcijos eksportą, o tuo tarpu Lietuvoje kol kas tuo nesirūpinama: medienos
išvežimas padeda užsidirbti miškininkams, tačiau prarandamos galimybės iš šios žaliavos
sukurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikoje. Žinoma, kartu prarandamos
ir medienos apdirbimo atliekos, kurios yra puiki žaliava biokurui.

Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad stabilus
biokuro tiekimas ekonomiškai pagrįstomis kainomis turėtų būti ir valstybės įstaigų
rūpestis, nes valstybė itin reguliuoja centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, iš
biudžeto mokamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, taikomas
lengvatinis PVM, be to šiame sektoriuje panaudota ir didelės apimties ES parama
biokuro katilų įrengimui. Beje, pagrindinis šilumai gaminti skirtas kuras – iš
miško atliekų išgaunamas biokuras – privalomai perkamas „Baltpool“ biržoje.

LŠTA vadovų teigimu, aktyvesnis ir didesnės
apimties Valstybinių miškų urėdijos įsitraukimas į biokuro tiekimo verslą
padidintų konkurenciją šioje rinkoje, sumažintų oligopolijų formavimosi ar
kitokių „užbiržinių“ susitarimų riziką, o VMU, kontroliuodama didžiąją dalį
miškų žaliavos, kaip tik galėtų turėti didelį pranašumą prieš smulkesnius
biokuro gamintojus. Susitikimo metu svarstyta, kad didelė organizacija gali
lanksčiau ir efektyviau panaudoti turimą medienos smulkinimo ir transporto
techniką, o masto ekonomika paprastai mažina produkcijos ruošimo kaštus, todėl didesnės
apimties biokuro gamyba valstybiniuose miškuose padėtų užtikrinti
konkurencingas kainas ir galimai mažintų vietinio biokuro kainas jo
naudotojams.

Susitikimo
dalyviai vieningai nusprendė, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti
aiškesnę strategiją efektyvesniam ir kompleksiškesniam vietinių išteklių
panaudojimui Lietuvos žmonių gerovei didinti