Slapukais vadinami informacijos elementai, perkeliami iš interneto svetainės į jūsų kompiuterio standųjį diską. Tai nedideli informacijos failai, kurie leidžia interneto svetainėms išsaugoti ir vėl pasiekti informaciją apie naudotojo naršymo įpročius. Slapukus naudoja dauguma interneto svetainių, nes jie yra viena iš daugybės priemonių, kurios padeda pritaikyti interneto turinį prie naudotojų poreikių. Slapukai leidžia interneto svetainėms teikti prie naudotojų poreikių pritaikytas paslaugas (pavyzdžiui, įsimenant prisijungimo duomenis, išlaikant pirkinius pirkinių krepšelyje arba rodant tik konkretų naudotoją dominantį turinį).
Nesąžininga konkurencija? Pritariame!
2018-02-26
Tai galima
pamatyti iš vieno labai paprasto palyginimo. Vienoje lentelės pusėje sudedame
tai, už ką atsakingos CŠT įmonės, kitoje – už ką atsakingi NŠG:
|
CŠT įmonės atsako už: |
NŠG atsako už: |
|
– šilumos pagaminimą nuosavuose |
– šilumos |
|
– nemokamą šilumos gamybos |
– 1 sąskaitos |
|
– patikimą šilumos patiekimą |
– pinigų už |
|
– šilumos tiekimo tinklų eksploatavimą |
|
|
– šilumos bei karšto vandens |
|
|
– šilumos bei karšto vandens |
|
|
– suvartotos šilumos apskaitymą ir |
|
|
– sąskaitų pateikimą vartotojams |
|
|
– mokėjimų surinkimą ir įsiskolinimų |
|
|
– vartotojų aptarnavimą, |
|
|
– vartotojų švietimą apie taupų |
|
Taigi, galima drąsiai teigti, kad konkurencijos
sąlygos šilumos sektoriuje Lietuvoje yra išties nevienodos!
Maža to CŠT
įmonių veikla yra griežtai reguliuojama Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos, o NŠG (didžiosios daugumos) veikla – nereguliuojama, t. y.
jie gali gauti kiek nori pelnų ir niekas jiems to negali riboti. Visa NŠG
veikla orientuota tik į vieną rodiklį – pelno siekimą, o vartotojai, tinklo
būklė, tiekimo patikimumas – „ne jų rūpestis“, kaip sako patys NŠG. Tai rodo
jau buvę ir esami NŠG veiklos Lietuvoje pavyzdžiai.
Valstybinė kainų
ir energetikos kontrolės komisija jau ne vieną kartą yra viešai išaiškinusi,
kad šilumos kaina vartotojams nustatoma pagal jos patvirtintą šilumos kainų
nustatymo metodiką ir kad šilumos tiekimo įmonių pelnas yra reguliuojamas ir
jei per kurį nors laikotarpį šilumos tiekimo įmonės pelnas būna didesnis, jis
grąžinamas vartotojams sumažinant šilumos kainą ateinančiu laikotarpiu.
NŠG atstovai šią
realybę puikiai suvokia, tačiau, nepaisant to, kaltina CŠT įmones neva gaunant
nepagrįstus pelnus bei neva nesąžiningai konkuruojant.
Konkurencija
tarp šilumos gamintojų šiandien labiausiai išsivysčiusi Kaune. Čia, vien miesto
integruotame tinkle veikia 10 nepriklausomų gamintojų. Jie statė savo šilumos
gamybos įrenginius ten, kur turėjo sklypus, kur buvo galimybė kuo mažesnėmis
sąnaudomis prisijungti prie tinklo, t. y. vadovaudamiesi paprasta verslo logika.
Tačiau tinklo vystymo prasme, jų vietos nebuvo optimalios ir inžineriškai
pagrįstos. Sistema tapo defragmentuota, tinklas pradėjo būti temperatūriškai ir
hidrauliškai „tampomas“, vamzdynai varginami. Nepriklausomi gamintojai,
statydami savo gamybos įrenginius, vadovavosi tik savo verslumo kriterijais,
tačiau jokiu būdu ne tvarumo ir ne saugumo kriterijais jiems nerūpėjo (ir dabar
nerūpi) sistemos gyvybingumas bei vartotojai.
Apskritai,
pastarojo meto NŠG asociacijos elgsena verčia stebėtis. Juk būtent jie savo
lobistiniais veiksmais siekė įvesti naują šilumos supirkimo tvarką. Dabar, kai
ši nauja tvarka svarstoma, NŠG asociacija toliau viešai žeria nepagrįstus
kaltinimus šilumos tiekimo įmonių atžvilgiu, lyg siekdama jas pažeminti
visuomenės akyse. Susidaro įspūdis, kad patys NŠG bijo savo išsikovotos naujos
tvarkos, nes, ko gero, nėra tikri, ar ji ir toliau užtikrins jiems buvusius
pelnus, kai šilumos tiekėjai patys dar neturėjo biokuro katilinių.
O šilumos
tiekimo įmonės yra pasiruošusios dirbti ir pagal naująją tvarką, kad tik ji
padėtų užtikrinti mažesnes šilumos kainas vartotojams.
Kitos naujienos
2023
Rugsėjo
29
Britų dienraščio „The Guardian“ tyrimas parodė, kad kone visi europiečiai susiduria su pavojinga tarša, viršijančia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytas normas. Dėl laiku nepasiektų oro taršos tikslų Lietuva sulaukė Europos Komisijos (EK) pranešimo.
Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Minėtose savivaldybėse yra pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
2023
Rugsėjo
29
Paprastai kiekvienuose namuose po įsigytos įrangos lieka putplasčio gabalėlių. Neskubėkite jų išmesti. Nors putplastis bjauriai girgžda ir gali atrodyti negražiai, jo atsikratyti nereikėtų, ypač prieš žiemą.
2023
Rugsėjo
28
Šilumos tiekėjams paskelbus nuo spalio 1 d. įsigaliosiančias centralizuotai tiekiamos miesto šilumos kainas, paaiškėjo, kad mažiausiai Lietuvoje už suvartotos šilumos kilovatvalandę mokės „Kauno energijos“ klientai. Bendrovė mažiausią šilumos kainą šalyje užtikrino jau septintą mėnesį iš eilės.