Šilumos kainų mažėjimą lemia platesnis biokuro, kuris yra tris-keturis kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai. Šiuo metu centralizuotai tiekiamos šilumos dalis, pagaminama iš biokuro, išaugo virš 65 proc.

Kol kas išlieka reikšmingi šilumos kainų skirtumai  atskirose savivaldybėse. Mažiausiai šiluma kainuoja miestuose, kurie atsisakė gamtinių dujų ir vartoja žymiai pigesnį vietinį biokurą.

Daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai yra pagrindiniai šilumos vartotojai. Sąskaitos už šilumą kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės daugiabučiais, skiriasi iki 8-10 kartų. 

LŠTA duomenimis, iš 17 tūkst. daugiabučių namų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma, 10,5 tūkst. namų yra sovietinės statybos – standartiniai blokiniai, neašiltinti pastatai su nebalansuotomis vidaus šildymo sistemomis. Tokiuose pastatuose 2016/2017 m.  60 kv. metrų butas vidutiniškai per mėnesį suvartojo apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.) ir sąskaitos siekė apie  65 eurus, o 2017/2018 m. šildymo sezono metų sieks  apie 60 eurų.

Mažiausiai energijos naudoja naujos statybos ir pilnai modernizuoti daugiabučiai, kurių Lietuvoje jau yra apie 3,5 tūkst. 2016/2017 m. sezono laikotarpiu 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi – apie 30 eurų. Šį šildymo sezoną čia vidutinės mėnesio sąskaitos prognozuojama, kad sudarys apie 28 eurus.

Daugiausiai šilumos vartoja butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose. Labai gaila, kad dar yra apie 3 tūkst. tokių namų, kuriuose buto šildymui 2017/2018 m. vidutiniškai reikėjo apie 2100 kWh (35 kWh/1 kv. m.) šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 120 eurus. 2017/2018 m. toks butas vidutiniškai mokės apie 110 eur per mėnesį.

 
  Energetikos ekspertų vertinimu senuose labai prastos būklės bei tipiniuose nerenovuotuose sovietinės statybos daugiabučiuose baigus automatizuoti šilumos punktus (vietoje dar likusių 3908 elevatorinių šilumos punktų) ir subalansavus visas vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas bei įrengus individualią apskaitą ir reguliavimą, būtų sutaupyta apie 20-25 proc. nuo vartotojams patiektos šilumos kiekio per metus (858 GWh/metus, t.y. apie 50 mln. eurų per metus). Tokiu būdu šilumos energijos sutaupymo efektas būtų ženklus net ir neatlikus namo kompleksinės renovacijos iš karto (apsiribojant tik minėtų priemonių įdiegimu, o kitus pilnos renovacijos darbus atliekant tolimesniame etape).

•    Investicijų poreikis apie 15 Eur/m2 arba apie 900 Eur tipiniam 60 m2 butui;
•    Darbus bute galima atlikti per 4 valandas;