• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  (Žin., 2000, Nr. 74-2262; suvestinė redakcija nuo 2017-07-01);
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
  (Žin., 2003, Nr. 51-2254; suvestinė
  redakcija nuo 2017-07-01);
• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir
  kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, suvestinė redakcija nuo 2017-01-01);
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009
  „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas", patvirtinta
  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu
  Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
  
• Šilumos
  tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488, suvestinė
  redakcija nuo 2017-06-15);
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių
  priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
  priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311; suvestinė redakcija nuo 2015-04-11);
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo
  vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr. 79-3606; suvestinė redakcija nuo 2016-12-31);
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės
  (Žin., 1999, Nr. 112-3270);
• Santykinių šilumos pastatui
  šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti
  suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374;
  suvestinė redakcija nuo 2016-10-04).

Teisės aktais nustatyta, kad:

• Šildymo
  sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra
  yra žemesnė už +10° C.
• Šildymo
  sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato
  savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
• Kiti
  šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti
  šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus
  šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą
  grafiką.
• Šilumos
  tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų
  grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.

 
Kiekvieno, prijungto prie CŠT sistemos, pastato
savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo
ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka
įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:

• Pastato šildymo ir (ar) karšto
  vandens sistemos aprašas;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto
  vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto
  vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto
  vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalas;
• Šilumos punkto schema;
• Šilumnešio parametrų grafikas;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį,
  parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir
  geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas;
• Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas (akto formos
  pavyzdys – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priedas).

Pastato šilumos įrenginių parengties naujam
šildymo sezonui aktą prieš
kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto
vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija
arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastato šildymo ir
karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet
ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. valdytojui turi pateikti užpildytą
ir pastato šildymo ir karšto
vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui
aktą. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Valstybinė
energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo
pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo
kopiją šilumos tiekėjui.

Neatlikus
teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir neturint pastato
šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.

Teisės
aktų taip pat nustatyta, kad:

• Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą
  reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
• Pastatų savininkai, daugiabučių namų
  valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens
  sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų
  šildymo ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato
  patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.
  
• Pastato
  šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai
  ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis
  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo
  metodika, analizuoja gautus duomenis,
  teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo
  objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai,
  butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam
  asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos
  taupymo priemonių įgyvendinimo.

Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25
proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m.
statybos nerenovuoto daugiabučio namo bute, būtina atlikti:

• Vidaus šildymo sistemos subalansavimas;
• Karšto vandens sistemos subalansavimas;
• Termostatinių ventilių ant šildymo
  prietaisų įrengimas
• Individualios šilumos apskaitos kiekvienam
  butui įrengimas (šilumos kiekio dalikliai);
• Išmanioji (Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo  iš
  daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaita (pagal
  2012/27/ES Efektyvumo direktyvos reikalavimus).

Visa tai leistų gyventojams patiems
reguliuotis šildymą savo butuose, tipiniam 3 k. butui mokėjimai už šildymą sumažėtų
~ 20 Eur/mėn., gyventojai nemokėtų už kaimynų nedeklaruotą vandenį, sumažėtų
socialinės problemos bei būtų pasiekti 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos tikslai.

 Informacija dėl šildymo sezono pradžią reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo (340.28 KB)